Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bendri bruožai

 

Kai kuriems vaikams ypač sunku sutelkti dėmesį į mokytojus ar tėvus, jų aktyvumas yra padidėjęs arba jų elgesys yra labai impulsyvus. Ši situacija sukelia visiems jos dalyviams daug sunkumų, nekalbant apie trukdymą. Vaiką beveik visą dieną slegia neigiama aplinkinių reakcija, tėvai pervargsta ir jiems pradeda atrodyti, kad jie nesugeba teisingai auklėti. Mokykloje mokytojai vaikui turi skirti daugiau dėmesio nei kitiems vaikams. Ar Jums tai įprasta? Nedvejokite ir kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. Attention deficit hyperactivity disorder, ADHD), kurį  diagnozuoti turi specialistas. Laimei, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti išgydomas. Leisdami savo vaikui gydytis, Jūs jam darote didžiulę paslaugą. Veikiamas teigiamos aplinkos, vaikas sugebės tinkamai elgtis namuose ir mokykloje, gauti daugiau teigiamos aplinkinių reakcijos ir taip susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

 

Apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – tai psichikos sutrikimas, kuriuo dažniausiai serga vaikai ir paaugliai visame pasaulyje. Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu serga 5% mokyklinio amžiaus vaikų, berniukai 2-3 kartus dažniau nei mergaitės. Kadangi ši liga dažnai neatpažįstama, diagnozė nustatoma mažiau nei pusei sergančių vaikų ir/arba paauglių . Todėl dar mažiau vaikų tinkamai gydomi. Jeigu nesigydoma, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko ir jo šeimos gerovei. Tikėtina, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantis vaikas, kuriam šis sutrikimas nediagnozuojamas ir kuriam nesuteikiamas tinkamas gydymas, ne tik blogai mokysis, bet ir jausis, o pilnametystėje turės elgesio problemų. Dažniausiai aktyvumo ir elgesio sutrikimas diagnozuojamas pradinės mokyklos lankymo metais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai pasireiškia iki septynerių metų amžiaus, bet gali tęstis iki paauglystės ir pilnametystės. Nors simptomai paprastai sumažėja vėlyvosios paauglystės ir ankstyvosios pilnametystės metu, žmonės neišauga aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, o išmoksta valdyti savo elgesį ir taip kompensuoja simptomus. Iki šiol aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau šis sutrikimas gali būti susijęs su genetiniais veiksniais. Diagnozuoti sutrikimą gali būti sudėtinga, nes jam būdinga daugybė simptomų. Daugumoje atvejų vyraus vienas simptomas. Priklausomai nuo to, kuris iš šių simptomų vyraus, bus diagnozuotas vienas iš trijų aktyvumo ir dėmesio sutrikimo potipių: Vyrauja padidėjęs aktyvumas – impulsyvumas Vyrauja dėmesio trūkumas Mišrus aktyvumo ir dėmesio sutrikimas Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pasekmės vaikams, jų šeimoms ir visuomenei gali būti labai rimtos. Vaikai gali mažai pasitikėti savimi, turėti emocinių ir socialinių problemų, ir jų mokslo pasiekimai dažnai būna žymiai blogesni. Kartais šeimos patiria labai didelę įtampą. Nors aktyvumo ir dėmesio sutrikimas kelia vaikui ir jo aplinkiniams didelių problemų, ligai gydyti sukurta daug gydymo metodų . Tai padeda vaikui prisitaikyti prie įprastinio kasdieninio gyvenimo. Gydymas apima psichosocialines ir švietimo programas bei, kai kuriais atvejais, gydymą vaistais. Jeigu įtariate, kad Jūsų vaikas serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, pirmiausia pasikalbėkite su gydytoju  ir Jūsų vaiko mokytoju(-ais). Jūsų gydytojas galės Jums suteikti daugiau informacijos ir nukreips Jus į atitinkamą sveikatos priežiūros specialistą. Jūsų vaiko mokytojo suteikta informacija bus naudinga, įvertinant Jūsų vaiko problemą, ir, jeigu reikia, nustatant diagnozę. Kuo anksčiau nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, tuo geriau pačiam vaikui. Vaikai, sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, sukelia didelių problemų daugeliui tėvų, kurie dažnai nori nuslėpti savo vaiko ligą. Tačiau ligos aptarimas su šeima ir draugais gali suteikti daug reikiamos pagalbos ir supratimo, bei palengvinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo naštą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai klaidingai suprantamas kaip blogas elgesys dėl blogo auklėjimo ir švietimo. Tai toli gražu ne tiesa; aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra psichinis elgsenos sutrikimas, užtikrindami, kad mylimieji, draugai ir mokytojai žino apie Jūsų vaiko ligą, Jūs ne tik pagerinsite jų santykius su Jūsų vaiku, bet taip pat pagerinsite savo šeimyninį gyvenimą, būsite palaikyti ir suprasti. Dėka gydymo programų, kurios gali apimti gydymą vaistais, ir tėvų, giminių, mokytojų ir draugų paramos, dauguma vaikų ir paauglių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, užauga laimingais žmonėmis, kurie mėgaujasi normaliu gyvenimu. Pasiskaitykite daugiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti nustatomas ieškant tam tikrų būdingų elgsenos požymių. Pagrindiniai požymiai yra: Dėmesio trūkumas Padidėjęs aktyvumas Impulsyvumas Dėmesio trūkumas Žmonėms, kuriems būdingas dėmesio trūkumas, sunku susikoncentruoti ties vienu dalyku, bet kokia užduotis jiems gali nusibosti jau po kelių minučių. Jie gali lengvai, automatiškai susitekti ties mėgiama veikla ir dalykais. Tačiau jiems sunku apgalvotai, sąmoningai sutelkti dėmesį į užduoties rengimą ir užbaigimą arba ko nors naujo mokymąsi. Padidėjęs aktyvumas Atrodo, kad žmonės, kurių aktyvumas padidėjęs, visą laiką juda. Jie negali ramiai nusėdėti vietoje. Jie gali bėgioti šen ir ten arba be paliovos kalbėti. Vaikai, kurių aktyvumas padidėjęs, gali rangytis savo sėdimoje vietoje arba klaidžioti po kambarį. Arba jie gali kraipyti savo kojas, viską liesti arba triukšmingai barškinti savo pieštuką. Impulsyvumas Atrodo, kad per daug impulsyvūs žmonės negali sutramdyti savo staigių reakcijų arba galvoja prieš veikdami. Todėl jie gali leptelėti netinkamus komentarus arba įbėgti į gatvę nesižvalgydami. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti visų trijų elgesio tipų (mišraus aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipo) simptomai, kitiems – tik dėmesio trūkumas ar padidėjęs aktyvumas / impulsyvumas. Simptomų atpažinimas Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus galima išgydyti ir suvaldyti, jei nustatoma teisinga diagnozė. Diagnozę nustatyti padės aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomų suvokimas. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai trejose jaunystės fazėse skiriasi. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaikystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paauglystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pilnametystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaikystėje Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu serga iki 5% mokyklinio amžiaus vaikų. Tačiau kai kuriais atvejais sunku suprasti, ar perdėtas vaiko aktyvumas arba dėmesio trūkumas yra normalu jo amžiuje ar ne. Juk vaikai, sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, dažnai daro tą patį, ką ir kiti vaikai. Todėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai gali būti neaiškūs ar painūs. Gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, gali atmesti kitus galimus paaiškinimus. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paauglystėje Daug metų gydytojai manė, kad vaikai išauga aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus iki paauglystės. Tačiau tai taikoma nevisiems atvejams. Iš esmės, apie 70% vaikų, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, per visus savo paauglystės metus turi impulsyvumo, problemų sprendimo, sprendimų priėmimo ir dėmesio trūkumo problemų. Paauglystės metais, ligos savybės kinta ir kai kurie simptomai tampa mažiau pastebimi. Nors tokie simptomai kaip padidėjęs aktyvumas, dėmesio koncentravimo trukmė, impulso kontrolė paprastai mažėja, impulsyvumas lieka didelė problema daugumai jaunuolių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, paauglystėje. Tai gali kelti sunkumų mokykloje, darbe, šeimoje ir socialiniuose santykiuose. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys paaugliai didėjant jų nepriklausomybei ir atsakomybei dažnai kovoja,. Tai gali baigtis nelaimingais atsitikimais keliuose, prastu pasitikėjimu savimi, piktnaudžiavimu narkotikais ir alkoholiu arba įstatymų nesilaikymu. Be to, sunkumų gali kelti problemų, susijusių su tapatybe, priėmimu į bendraamžių grupę ir fiziniu vystymusi, sprendimas. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys paaugliai dažnai linkę nepripažinti savo ligos ir atsisako vartoti vaistus mokykloje, nes nenori išsiskirti iš savo klasės draugų. Tačiau brendimas ir tapimas labiau nepriklausomu gali būti jaudinantis nuotykis. Ypač 16 metų ir vyresniems paaugliams, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, mokymasis nustatyti tikslus ir priimti gerus sprendimus padės nukreipti juos tinkama linkme. Norint tai pasiekti, svarbu, kad jie taip pat įsisavintų, jog simptomų valdymas yra gyvenimiškų įgūdžių vystymo ir kasdieninių situacijų valdymo pagrindas. Dažniausi simptomai, kurie gali būti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo paauglystėje požymiai, yra šie: Bendras netvarkingumas mokykloje ir namuose. Nuolatinis vėlavimas atliekant užduotis. Nuolatinis užduočių (namų darbų ar pan.) neatlikimas. Lengvai išsiblaškomas, trumpai koncentruoja dėmesį. Nuolatinis vėlavimas į mokyklą. Visko darymas paskutinę minutę. Neįprastas teisingumo jausmas. Nuolatinis teisinimasis dėl neatliktų darbų. Nesiklausymo, kuomet kalbama, įspūdžio sudarymas. Svarbu suprasti, kad paauglių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, kaip ir daugumos kitų paauglių, elgsenos skirtumai pereina sudėtingesnės elgsenos laikotarpius. Šis supratimas svarbus ne tik tėvams ir mokytojams, bet taip pat paaugliui. Tai padės geriau valdyti ligą ir užtikrins geresnę integraciją į visuomenę, šeimą ir klasę. Yra daugybė būdingų raktinių elgesio tipų arba raktinių simptomų, kurių reiktų ieškoti, užduodant klausimą, ar Jūsų vaiko elgesys yra normalus, problemiškas ar nulemtas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo. Padidėjęs aktyvumas / impulsyvumas paauglystėje Vystymosi variantai Mokykliniame amžiuje ir paauglystėje normalu, kad žaidžiant vaikas yra labai aktyvus, o situacijose, kuriose bendraamžių įtaka yra didelė, jis gali elgtis impulsyviai. Aukštas padidėjusio aktyvumo / impulsyvaus elgesio lygis nerodo problemos ar sutrikimo, jei elgesys netrukdo vaiko ar paauglio veiklai. Elgesio problemos Padidėjęs aktyvumas ir impulsyvumas yra ryškesnis ir erzina kitus arba kelia sunkumų klasėje ir už jos ribų. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas Nerimastingumas ir impulsyvus elgesys pastebimas daugumoje veiklų; paaugliui kyla problemų socialinėse situacijose. Paauglys dažnai susiduria su problemomis. Padidėjusio aktyvumo simptomai mažėja arba juos keičia nerimastingumas. Dėmesio trūkumas paauglystėje Vystymosi variantai Paaugliai lengvai atsitraukia nuo neįdomių užduočių arba reikalauja didelio dėmesio. Kartais jie neišgirsta nurodymų ir paaiškinimų. Dėmesio trūkumo problemos Kyla tam tikrų sunkumų vykdant nurodymus, atliekant užduotis, baigiant žaidimus su kitais vaikais ar suaugusiaisiais. Paauglys nepastebi subtilių socialinių užuominų iš kitų. Atsiranda tam tikrų mokymosi ir socialinių sunkumų. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas Paaugliui pasireiškia dėmesio trūkumo ir išsiblaškymo simptomai, kurie labai kenkia socialinei veiklai ir mokymuisi. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pilnametystėje Suaugusieji, sergantieji aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, dažnai patiria problemų, susijusių su moksliniais pasiekimais, darbu ir tarpasmeniniais santykiais. Visapusio gydymo planas gali suteikti reikiamos pagalbos. Labai svarbu nustatyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą suaugusiems, nes aktyvumo ir dėmesio sutrikimo nediagnozavimas brendimo metu gali padaryti ypač didelę žalą suaugusiojo gyvenimui. Kai kuriems žmonėms aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pripažinimas ir supratimas, kuris seka po įvertinimo, gali duoti pradžią gydymui, padėti pažvelgti į sunkumus objektyviai ir geriau suprasti visą gyvenimą varginančių simptomų priežastis. Suaugusieji, sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, dažnai neigiamai save vertina, esą jie tingūs, kvaili ar net išprotėję. Teisinga diagnozė ir efektyvus gydymas gali padėti gerinti pasitikėjimą savimi, darbingumą ir įgūdžius, mokslinius laimėjimus ir tarpasmeninius santykius.

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pilnametystėje simptomų valdymas yra pirmas žingsnis siekiant geresnės integracijos visuomenėje, darbe ir šeimyniniame gyvenime. Jeigu Jūs kovojate su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu arba turite kokį giminaitį ar draugą, kuris gali sirgti šiuo sutrikimu, Jūsų gydytojas padės Jums, nukreips Jus į specialistą ir į vietines paramos grupes. Pasiskaitykite daugiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimą

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimas gali būti sudėtingas ir reikalauja informacijos iš daugybės šaltinių. Diagnozė turėtų būti nustatoma remiantis savalaikiu visapusiu vertinimu, kurį atliktų vaikų ir paauglių psichiatras ar pediatras, turintis patirties diagnozuojant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Be to, į tai reikėtų įtraukti vaiką, jo tėvus ir globėjus bei vaiko mokyklą, ir atsižvelgti į jo (jos) aplinkos kultūrinius veiksnius. Daugiadisciplinis vertinimas, kuris gali apimti mokyklos arba klinikinius psichologus ir socialinius darbuotojus, patartinas vaikams, kuriems pasireiškia kitos reikšmingos ligos ar būsenų požymiai. Nekiekvienas, kuriam būdingas padidėjęs aktyvumas, dėmesio trūkumas ar impulsyvumas, serga dėmesio sutrikimu. Specialistai ir gydytojai, diagnozuodami aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, turi atsižvelgti ir į šiuos veiksnius: Požymiai tęsiasi bent šešis mėnesius ir yra tokio laipsnio, kad kenkia vaiko vystymuisi. Turi būti aiškių įrodymų apie kliniškai reikšmingą socialinės veiklos ar mokymosi pablogėjimą. Yra pablogėjimų dviejose ar daugiau aplinkų (paprastai namuose ir mokykloje). Kai kurie pablogėjimą sukėlę požymiai buvo pastebimi iki septynerių metų amžiaus. Požymiai nėra išimtinai būdingi daugybinio raidos sutrikimo, šizofrenijos ar kito psichozinio sutrikimo eigai ir jais negalima paaiškinti kitų psichinių sutrikimų, pvz., depresijos ar nerimo Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai kinta pagal amžiaus grupę, diagnozuodami gydytojai ieškos skirtingų simptomų: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaikystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paauglystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pilnametystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaikystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo vaikystėje diagnostiniai kriterijai Pirminė pagalba Jūsų vaikui, sergančiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, yra užtikrinimas, kad jam būtų nustatyta teisinga diagnozė. Diagnozavus aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, padėti gali daugybė skirtingų gydymo metodų. Diagnozė padės gydytojui apsispręsti dėl tinkamos gydymo programos Jūsų vaikui. Žemiau pateikta informacija skirta padėti Jums nustatyti elgesį ir požymius, kurie gali rodyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Pasikalbėkite su savo gydytoju, jeigu atpažįstate bet kuriuos iš šių simptomų. Ruošiantis pokalbiui su savo gydytoju gali būti naudinga atsispausdinti kontrolinį simptomų sąrašą. Diagnozės potipiai Daugumą žmonių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, vargina tiek dėmesio trūkumas, tiek ir padidėjęs aktyvumas – impulsyvumas. Paprastai vyrauja vienas simptomų modelis. Norėdami atskirti šiuos modelius, gydytojai klasifikuoja aktyvumo ir dėmesio sutrikimą į tris potipius. 1. Vyrauja padidėjęs aktyvumas – impulsyvumas Asmeniui galima nustatyti vyraujančio padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo diagnozę, jei jam ar jai būdingi: šeši (arba daugiau) padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo simptomai; mažiau nei šeši dėmesio trūkumo simtomai, kurie tęsiasi bent šešis mėnesius. Svarbu pastebėti, kad dėmesio trūkumas vis tiek gali būti ženklus. 2. Vyrauja dėmesio trūkumas Asmeniui galima nustatyti vyraujančio dėmesio trūkumo diagnozę, jei jam ar jai būdingi: šeši (arba daugiau) dėmesio trūkumo simptomai; mažiau nei šeši padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo požymiai, kurie tęsiasi bent šešis mėnesius. 3. Mišrus tipas Asmeniui galima diagnozuoti mišrų tipą, jei jam ar jai būdingi: šeši (arba daugiau) padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo simptomai; šeši (arba daugiau) dėmesio trūkumo požymiai, kurie tęsiasi bent šešis mėnesius. Mišrus tipas – tai dažniausiai diagnozuojamas vaikų ir paauglių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo potipis. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paauglystėje Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo paauglystėje įvertinimas ir diagnozavimas Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo negalima nustatyti paprastu kraujo tyrimu ar fiziniu įvertinimu, diagnozę reikėtų nustatyti tik po to, kai simptomai tęsiasi ilgesnį laiko tarpą ir trukdo paauglio veiklai. Tuo metu gydytojui, kuris nusimano apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimus, turėtų būti leidžiama vertinti simptomus, kad jis galėtų nustatyti diagnozę ir nuspręsti, ar gydymas būtinas. Be to, norėdamas atmesti susijusius sugebėjimo mokytis sutrikimus ar kitas ligas bei nustatyti stipriasias ir silpnasias vietas, gydytojas gali paprašyti psichologinio-mokyklinio įvertinimo. Pastaba apie paauglių mergaičių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti slaptas mergaičių ir moterų sutrikimas. Jo dažnai nepaiso arba  klaidingai diagnozuoja pedagogai ir medikai. Todėl dauguma mergaičių ir moterų priverstos tyliai kentėti. Atsižvelgiant į rimtas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pasekmes paauglystėje ir pilnametystėje, būtina didinti supratimą apie šį paauglių mergaičių sutrikimą. Paauglėms mergaitėms aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai nenustatomas ir nediagnozuojamas, kol jų nepažangumas mokykloje tampa įprastinis ir problemiškas. Norint, kad tokia situacija nesusidarytų ar toliau neblogėtų, būtina ankstyva diagnozė ir gydymas. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pilnametystėje

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pilnametystėje diagnozavimas Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali turėti didelės įtakos gyvensenai namuose ir darbe, pirmiausia reikėtų nustatyti tikslią diagnozę. Tiksli diagnozė gali padėti paaiškinti daug klausimų, veiksmų ir reakcijų. Ji taip pat gali atidaryti duris į teisingo gydymo suteikimą. Norėdamas nustatyti tinkamą diagnozę, gydytojas atsižvelgs į šiuos veiksnius: Ankstesni ir dabartiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai. Susijusių sutrikimų (depresijos, bipolinio sutrikimo, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar sugebėjimo mokytis sutrikimų) simptomai. Mokyklinė, darbo ir socialinė patirtis. Šeimos, draugų ir darbdavių pateikta informacija. Nustatęs diagnozę, gydytojas taip pat paskirs tinkamą gydymo planą. Pasiskaitykite daugiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastis

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastys

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežastys lieka nežinomos. Tačiau gausėjantys įrodymai labiau byloja apie biologinius veiksnius nei apie kitas dažnai nurodomas priežastis, įskaitant socialinės rizikos šeimas, piktnaudžiavimą televizija, prastą mokymą, alergijas maistui, rafinuotą cukrų, maisto konservantus ir priedus ar kitus aplinkos veiksnius. Dauguma žmonių mano, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra prasto auklėjimo rezultatas. Tai nėra tiesa, todėl tėvų nereikėtų peikti, o tėvai neturėtų jaustis kalti, jeigu jų vaikas serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Nors sutrikimo priežastys nėra visiškai suprantamos, akivaizdu, kad blogas auklėjimas nėra aktyvumo ir dėmesio sutrikimo rezultatas. Ilgą laiką dauguma mokslininkų manė, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra neatskleisto smegenų pažeidimo ar nežymios galvos traumos po nukritimo, nelaimingo atsitikimo ar gimdymo sunkumų rezultatas. Todėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimas buvo vadinamas ,,minimaliu smegenų pažeidimu“ arba ,,minimalia smegenų disfunkcija“. Nors atrodo, kad kai kurie žmonės, sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, galėjo būti patyrę tam tikrų galvos pažeidimų, minėta teorija buvo atmesta, kadangi ji galėjo paaiškinti tik labai nedaug atvejų. Ne kiekvienas sergantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimu buvo patyręs galvos traumą ar smegenų pažeidimą. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikros vaikų, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, smegenų dalys yra apie 10 procentų mažesnės. Taikydami pozitronų emisijos tomografiją (PET) jie įrodė, kad yra ryšys tarp žmogaus gebėjimo nepertraukiamai sutelkti dėmesį bei susikoncentruoti ir tam tikrų smegenų sričių aktyvumo lygio. Šie tyrimai atskleidžia, kad sergančiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimu smegenų sritys, kurios kontroliuoja dėmesį, naudoja mažiau gliukozės ir todėl yra mažiau aktyvios. Lieka neaišku, kodėl šis reiškinys vieniems žmonėms būdingas, o kitiems – ne. Kita šiuo metu tyrinėjama teorija yra ta, ar cigarečių dūmų, kokaino, alkoholio ar kitų medžiagų poveikis prieš gimdymą didina riziką vaikui susirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą nulemia mityba ir kad ypač rafinuotas cukrus ir maisto priedai paverčia vaikus ypač aktyviais ir nedėmesingais. Teorija, kad mityba ir ypač nesveikas maistas, cukrus ir priedai vaidina tam tikrą vaidmenį, lieka karštų diskusijų tema. Tyrimai atskleidžia, kad daugumai ypač aktyvių vaikų griežtos dietos nedavė naudos ir kad tokios dietos padėjo tik maždaug 5% aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų, kurių dauguma arba buvo labai jauni, arba sirgo maisto alergijomis. Nors sveika dieta padeda gerai jaustis bet kuriam vaikui, įskaitant ir sergantyjį aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad tam tikros dietos ir maistas turėtų kokios nors įtakos sutrikimui. Yra tvirtų įrodymų, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas arba polinkis į sutrikimą gali būti paveldimas ir kad genai vaidina kažkokį vaidmenį. Pavyzdžiui, dauguma aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų turi bent vieną artimą giminaitį, sergantį dėmesio sutrikimu. Bent vienas iš trijų tėvų, kuriems jaunystėje buvo nustatyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai, turi vaikų, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Identiškų dvynių tyrimais nustatyta, kad jeigu vienas iš dvynių serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, tikimybė, kad kitas dvynys taip pat sirgs šiuo sutrikimu yra 91%. Nors dar daug reikia dirbti, ieškant aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežasčių, turimi įrodymai aiškiai rodo, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą lemia ne namų aplinka, bet biologinės priežastys. Nežinojimas, kokios yra vaiko sutrikimo priežastys, tėvams yra didelė našta. Dažnai tėvai save kaltina. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo priežasčių aptarimas su savo gydytoju ir sveikatos priežiūros specialistų bei vietinių paramos grupių suteikta informacija patvirtins, kad tėvai nėra dėl to kalti. Pasiskaitykite daugiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymą

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas

Šiuolaikiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo metodai apima daugybę socialinių, psichologinių ir elgsenos intervencijų, kurios gali būti nukreiptos į vaiką, tėvus ir mokytojus. Jie gali būti įvairūs – nuo informacijos suteikimo ir konsultacijų iki reikalavimus atitinkančių psichoterapinių intervencijų. Mitybos intervencijos, matyt, yra naudingos tuomet, kai tėvai pastebi, kad tam tikras maistas didina aktyvumą. Gydymas vaistais Viena veiksmingiausių priemonių mažinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus yra gydymas vaistais, bet tik tada, jei vaistai yra visapusio gydymo plano dalis. Į ,,visapusio gydymo planą“ įeina psichologinės, pedagoginės ir socialinės priemonės. Jis turėtų apimti konsultacijas ir pagalbą tėvams ir mokytojams bei, nors nebūtina, specifinį psichologinį gydymą (pvz., elgesio terapiją). Kaip veikia aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirti vaistai? Kokius simptomus vaistai veikia? Kaip dažnai reikia vartoti vaistus? Kaip veikia aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirti vaistai? Manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasireiškia tada, kai žmogaus smegenyse yra mažiau tam tikrų cheminių transmiterių, kurie reguliuoja motorinę kontrolę, dėmesį, organizavimą, planavimą į priekį ir sprendimų priėmimą. Šių transmiterių kiekį galima didinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirtais vaistais; toks gydymas labai pagerina elgesį ir mokymąsi. Kokius simptomus vaistai veikia? Nors aktyvumo ir dėmesio sutrikimo neįmanoma išgydyti, stimuliuojantys vaistai gali didinti dėmesio koncentravimo trukmę, mažinti išsiblaškymą ir gerinti dėmesio sutelkimą. Jie padeda sustoti ir apmąstyti elgesio pasekmes. Vaistai jokio žmogaus neišmokys naujo elgesio; tačiau jie leis žmogui susikaupti besimokant. Tyrimas rodo, kad stimuliuojantys vaistai gerina mamos ir vaiko santykius, gebėjimą sutelkti dėmesį klasėje ir mokymąsi bei darbingumą. Kaip dažnai reikia vartoti vaistus? Tradiciniai stimuliuojantys vaistai Kadangi tradiciniai stimuliuojantys vaistai greitai sumažina simptomus, bet yra veiksmingi tik tris ar keturias valandas, norint išlaikyti pagerėjimą, vaistus paprastai reikia vartoti iki trijų kartų per dieną. Naujesni stimuliuojantys vaistai Vartojant vaistus kelis kartus per dieną, vaistų koncentracija kraujyje gali svyruoti nuo didelės iki mažos. Be to, vaistų vartojimas dienos viduryje gali sukelti nepatogumų. Todėl dauguma vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, nevartoja vaistų mokykloje ar darbe. Yra naujų vaistų, kuriuos reikia vartoti tik kartą per dieną. Kai kurie iš šių vaistų yra veiksmingi dienos dalį, praleidžiamą mokykloje arba darbe, o kiti veikia ilgiau – iki 12 valandų, įskaitant vakarinę veiklą, pvz.,  namų darbus. Tai leidžia išvengti galimų trikdančių apsilankymų pas mokyklos slaugę ar atsitraukimo nuo darbo, norint suvartoti vaistus. Todėl sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu vaikams ir suaugusiems vartoti vaistus yra patogiau. Be to, kai kurie vaistai sukurti būtent taip, kad visą dieną palaipsniui išsiskirtų vienodas vaisto kiekis,ir tokiu būdu būtų sumažinti vaisto koncentracijos svyravimai, kuriuos dažnai sukelia kiti vaistai. Nauji stimuliuojantys vaistai yra OROS metilfenidato HCI, metilfenatas ir dekstroamfetamino sulfatas. Pasikalbėkite su savo gydytoju , norėdami daugiau sužinoti apie naujesnius ir ilgiau veikiančius aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirtus vaistus. Vaistų vartojimo nutraukimas Ar svarbu savaitgaliais ir vasarą nutraukti vaistų vartojimą, ar reikėtų juos vartoti kiekvieną dieną? Kadangi daugeliu atvejų aktyvumo ir dėmesio sutrikimas veikia žmogaus gebėjimą dirbti, susikoncentruoti ir bendrauti su kitais, vaistus reikėtų vartoti kiekvieną dieną, kaip paskirta. Tai pasakytina apie savaitgalius ir atostogas. Kaip pasakyti, ar vaistai veiksmingi? Stimuliuojantys vaistasi turėtų gerinti Jūsų gebėjimą susikoncentruoti, spręsti uždavinius, gerinti trukdantį elgesį ir padidėjusį aktyvumą. Atkreipkite dėmesį į vaistų poveikį šiems simptomams ir praneškite savo pastebėjimus gydytojui. Taip pat pasikalbėkite su savo gydytoju apie šalutinį poveikį ir kitus vartojamus vaistus. Jūsų gydytojui prireiks šios informacijos, kartu su vertinimo skale ar kitų atsiliepimais, skiriant vaistus Jūsų konkretiems simptomams gydyti. Ar stimuliuojančių vaistų vartojimas nesukelia priklausomybės? Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys vaikai, kuriems nustatoma teisinga diagnozė ir paskiriami stimuliuojantys vaistai iki paauglystės, turi žymiai mažiau šansų piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis vėlesniais metais nei tie, kuriems aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nediagnozuojamas ar nepakankamai gydomas. Naujausi tyrimai rodo, kad nuo aktyvumo ir gydymo sutrikimo gydyti vaikai pilnametystėje piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis ne labiau nei bendra populiacija. Priešingai, vaikystėje nuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo negydyti suaugusieji piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis dažniau nei kiti. Pagrindinės stimuliuojančių vaistų vartojimo taisyklės: Kadangi stimuliuojančių vaistų išrašymas reguliuojamas įstatymais, gydytojas gali išrašyti receptus tik ribotam kiekiui vaistų ir negali receptų perrašyti. Galimybė pasiekti stimuliuojančius vaistus turėtų būti apribota, todėl juos reikėtų laikyti saugioje vietoje. Mažiems vaikams vartojant tabletes, reikėtų juos prižiūrėti. Vyresnius vaikus/paauglius reikėtų įspėti apie vaistų perdozavimo arba jų dalijimosi su kitais pavojus. Vaistus reikėtų laikyti originaliame buteliuke su nurodytu vaistų pavadinimu, paciento vardu, pavarde ir doze. Ar saugus aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirti vaistai yra saugūs? Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymą stimuliuojančiais vaistais (OROS metilfenidato HCI, metilfenatu, dekstroamfetamino sulfatu) palaiko šimtai tyrimų, atliktų per pastaruosius 30 metų ir patvirtinačių jo saugumą bei veiksmingumą. Amfetamino druskos nebuvo tirtos tiek, kiek kiti stimuliuojantys vaistai, bet turimi tyrimai patvirtina jų veiksmingumą. Ar reikalingi kiti gydymo metodai? Paprastai gydymo vien vaistais nepakanka. Vaistai neišgydo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo; jie tik laikinai kontroliuoja simptomus. Nors jie padeda gerinti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, jie nepadeda įgyti daugiau žinių ar pagerinti mokymosi įgūdžius. Tik vaistai negali padidinti vaiko pasitikėjimo savimi ar padėti jam spręsti problemas. Tam reikia kitų gydymo metodų ir paramos. Dauguma ekspertų mano, kad didžiausių ir ilgalaikių laimėjimų šioje srityje pasiekiama, kai gydymas vaistais derinamas su elgesio terapija, psichologine konsultacija ir praktine pagalba. Į tai gali įeiti mokytojų, tėvų apmokymas, šeimos terapija ar individualios konsultacijos. Norint, kad gydymas būtų kuo veiksmingesnis, svarbu atsižvelgti į visus vaiko gyvenimo aspektus. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ne tik turi įtakos bendravimui mokykloje, klasėje, šeimoje, su draugais ir pažįstamais, bet taip pat veikia vaiko vidinį gyvenimą ir pasitikėjimą savimi. Tai gali privesti prie nepasitikėjimo savimi ir neigiamų minčių apie save susiformavimo, paremto ankstesniais nusivylimais, kovomis ar pralaimėjimais. Psichologinis įvertinimas ir konsultacijos Dauguma žmonių, net tie, kurie neserga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, patirs elgsenos problemų, susidūrę su jaudinančiais įvykiais. Iš esmės, elgesio pokyčiai yra dažni, bet tai nereiškia, kad žmogus serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Stiprios emocijos ir elgesio pokyčiai gali pasitaikyti skiriantis tėvams, pereinant į kitą mokyklą, persikraustant į naują vietą ar mirus bet kuriam iš tėvų, broliui, seseriai ar artimam giminaičiui. Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai yra susiję su elgesiu, konsultacijos dažnai padeda diagnozuoti ir gydyti šį sutrikimą. Norėdami padėti nustatyti diagnozę ir gydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, įvairūs sveikatos priežiūros specialistai gali suteikti pagalbą, atlikti psichologinį įvertinimą ir vesti konsultacijas Paskirtos pedagoginės ir konsultacinės programos padės vaikui geriau valdyti sutrikimą ir pagaliau prisitaikyti namuose, mokykloje ir, apskritai, gyvenime. Daugelis sveikatos priežūros ir elgsenos specialistų gali nebedalyvauti Jūsų vaiko aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimo ir gydymo programoje. Kas gali padėti? Bendrosios praktikos gydytojas Šeimos daktarai paprastai yra pirmieji sveikatos priežiūros specialistai, į kuriuos Jūs galite kreiptis pagalbos. Jie, tikriausiai, pažįsta Jūsų vaiką ir gali suprasti visą Jūsų šeimą. Gali būti, kad Jūs norėsite paklausti savo gydytojo, ar jis (ji) turi patirties gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, nes ne visi bendrosios praktikos gydytojai gydo šį sutrikimą. Dažniausiai bendrosios praktikos gydytojas ar šeimos gydytojas nukreips į specialistą. Jis (ji) gali dalyvauti Jūsų vaiko gydymo programoje, kai tik specialistas nustatys aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozę. Jūsų bendrosios praktikos gydytojas ar šeimos gydytojas taip pat galės suteikti Jums informaciją apie vietines paramos grupes ir tinkamas mokymo sąlygas.

 

Pediatras Pediatrai specializuojasi gydydami vaikų ligas. Kaip ir bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai gali turėti arba gali neturėti patirties gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Kadangi šis sutrikimas yra labiausiai paplitęs tarp vaikų, galimas dalykas, kad pediatras turės šiokios tokios patirties diagnozuojant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą ir galės padėti atmesti (arba nustatyti) sveikatos būkles, kurioms būdingi panašaus elgesio ar mokymosi modeliai. Be to, pediatrai turės daugiau patirties nei šeimos gydytojas ar bendrosios praktikos gydytojas, skirdami vaistus vaikams. Kaip ir šeimos gydytojai, jie taip pat nukreipia į vietinius aktyvumo ir dėmesio sutrikimo specialistus gydytis. Vaikų raidos ir elgesio sutrikimų gydytojas Šis gydytojas specializuojasi gydydamas vaikų raidos ir elgesio sutrikimus. Veikdami kartu su pirminės sveikatos priežiūros gydytojais ar kitais medikais, vaikų raidos ir elgesio sutrikimų gydytojai yra pagrindiniai daugiadisciplininės komandos nariai. Jie atlieka išsamius raidos, sveikatos būklės ir elgesio vertinimus, šviečia tėvus ir mokytojus įvairių sveikatos / raidos sutrikimų diagnozių klausimais ir gydo aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei kitus neurologinius-elgesio sutrikimus. Kiti medicinos specialistai Be šeimos gydytojo ir/arba pediatro, yra daugybė įvairių sveikatos priežiūros specialistų, apie kuriuos galite išgirsti arba su kuriais galite pakalbėti, norėdami išgydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Jūsų šeimos gydytojas gali nukreipti Jus ir/arba Jūsų vaiką į kai kuriuos iš šių specialistų. Vaikų psichiatras Vaikų psichiatras yra gydytojas, kuris specializuojasi gydydamas vaikų psichinės sveikatos problemas ir ligas, įskaitant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei depresiją vaikystėje. Vaikų psichiatras gali padėti nustatyti, ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra vienintelė problema, ar yra ir kitų problemų. Dauguma vaikų psichiatrų turi didelę patirtį, skirdami vaistus vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimui bei kitiems psichikos sutrikimams gydyti. Vaikų neurologas Vaikų neurologas yra sveikatos priežiūros specialistas, kuris gali turėti arba gali neturėti patirties diagnozuojant ir gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Šie gydytojai dažniausiai nustato ir gydo epilepsinius sutrikimus, kitus su nervais susijusius sutrikimus, pvz., Tureto (Tourette) sindromą, ir smegenų auglius. Dauguma vaikų, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, pastebi, kad vaikų neurologas atmeta šias ligas. Psichiatras Psichiatras yra psichikos sveikatos priežiūros specialistas, kuris paaugliams arba suaugusiems gali išrašyti vaistus aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti. Tačiau jei įtariate, kad Jus ar Jūsų mylimą žmogų gali varginti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai, svarbu, kad paklaustumėte savo šeimos gydytojo, ar šiuos simptomus turėtų įvertinti psichiatras. Daugumai paauglių ir suaugusių vien psichoterapija nepadeda įveikti simptomų. Tačiau psichoterapija gali padėti žmonėms, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, surasti būdų spręsti unikalias problemas, su kuriomis jie gali susidurti bendraudami su šeima, draugais ir kolegomis. Ausų, nosies ir gerklės (ANG) specialistas ir/arba audiologas Kadangi ausų, nosies ir gerklės infekcijos gali turėti įtakos vaiko gebėjimui mokytis – ir kadangi klausos praradimo požymiai dažnai veikia elgesį, susijusį su klausymusi ir dėmesio sukoncentravimu – siekiant atmesti su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu nesusijusias problemas, galima kreiptis į ANG specialistą ar audiologą. Oftalmologas ir/arba optometristas Kadangi prasta rega gali turėti įtakos gebėjimui mokytis ir sutelkti dėmesį, oftalmologo ar optometristo galima paprašyti atmesti su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu nesusijusias akių problemas. Psichologas Psichologas dažniausiai išmano pedagoginę ar klinikinę vaikų psichologiją. Jie dažnai užsiima privačia praktika arba dirba mokyklos rajone. Psichologai gali atlikti specialius testus ir nustatyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozę bei padėti vaikams geriau kontroliuoti šį sutrikimą. Skirtingai nuo gydytojų, psichologai neišrašo vaistų. Tačiau jie naudoja savo žinias elgesio, mokymosi ir auklėjimo problemom spręsti. Specialiojo ugdymo specialistai Specialiojo ugdymo specialistai dirba Jūsų mokyklos sistemoje ir konsultuoja vaikus, kuriuos vargina įvairios fizinės negalios ir mokymosi sutrikimai. Į jų darbą gali įeiti specialių testų atlikimas bei vaiko ugdymo planų kūrimas ir individualių ugdymo planų įgyvendinimas. Jie taip pat gali suteikti asmeninę pagalbą vaikui jo klasėje. Už mokyklos ribų, repetitoriai ir elgesio sutrikimų gydytojai gali suteikti papildomą pagalbą ir dirbti su vaiko mokyklos paramos komanda, siekdami pagerinti situaciją namuose ir mokykloje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo instruktorius Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo instruktorius yra palyginti nauja specialybė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo specialistų bendruomenėje. Ji sukurta pagal atletinio instruktavimo modelį, bet naudojama individualiai, siekiant patarimais ir motyvacijos kėlimu gerinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Kadangi ši specialybė yra susijusi tiek su terapija, tiek su konsultavimu, jai buvo pritaikytas „instruktavimo“ terminas. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo instruktavimas padeda įveikti lėtinį dezorganizacijos ir dėmesio koncentravimo sutrikimą. Be to, jis skatina sergančiuosius aktyvumo ir dėmesio sutrikimu ryžtis reikšmingoms jų gyvenimo permainoms. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo instruktoriai labiausiai stengiasi gerinti pasitikėjimą savimi ir savikontrolę. Dirbdami kartu, kad užsibrėžtų tikslus ir jų siektų, sergantieji aktyvumo ir dėmesio sutrikimu gali geriau suprasti, kas jie yra. Tėvai taip pat gali tapti savo vaiko aktyvumo ir dėmesio sutrikimo instruktoriais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo paauglystėje gydymas Paaugliai, sergantys aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, dažnai jaučiasi nesuprasti savo tėvų, mokytojų ir, kai kuriais atvejais, net draugų. Tėvai dažnai apibūdina savo paauglio vaiko elgesį kaip piktą, kurstantį neigiamas reakcijas ir didinantį konfliktą. Tėvų bendravimas ir atsakas stipriai veikia paauglio požiūrį ir pasitikėjimą savimi, todėl svarbu, kad tėvai neturėtų neracionalių lūkesčių ir stengtųsi suvokti savo vaiko elgesį bei skatintų bendravimą. Paaugliams, kuriems sunku mokytis, bendrauti su draugais arba kuriems pastoviai kyla neigiamos minčių apie save, gali būti naudingas įvertinimas. Gydymas, įskaitant konsultacijas ir/arba gydymą vaistais, gali padėti įveikti dėmesio koncentravimo ir jo trukmės sunkumus. Konsultacijos gali padėti įveikti emocines ir socialines problemas, įskaitant: Pilnametis, kuriam diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – kas toliau? Nors šiuo metu aktyvumo ir dėmesio sutrikimas visiškai neišgydomas, daugelis gydymo metodų gali padėti valdyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus. Gerai kontroliuotu tyrimu, lyginančiu skirtingus gydymo metodus, nustatyta, kad geriausi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomų gydymo rezultatai pasiekiami derinant stimuliuojančius vaistus ir konsultacijas. Tačiau kaip nėra vieno testo, kuriuo būtų galima diagnozuoti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, taip nėra ir vieno gydymo metodo, kuris tiktų kiekvienam. Gydymo planas turėtų būti parengiamas individualiai. Suaugusiems, sergantiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, gali būti naudinga pagalba, susijusi su elgesio, socialinių, mokymosi, darbo ar santykių problemų sprendimu. Jiems taip pat gali būti naudingos konsultacijos darbo klausimais, pagalba paskirstant ir organizuojant laiką, instruktavimas, mokymo įstaigos ar darbovietės sudaryti patogumai ir elgesio valdymo strategijos. Manoma, kad gydymo planas, jungiantis gydymą vaistais, švietimą, elgesio sutrikimų ir psichosocialinį gydymą, yra veiksmingiausias metodas. Nors trūksta tyrimų apie psichosocialinį suaugusiųjų, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, gydymą, keli tyrimai parodė, kad parama ir švietimu paremtos konsultacijos gali būti veiksmingas ilgalaikis gydymas. Pasiskaitykite daugiau apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą gydančių vaistų šalutinį poveikį

 

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirtų vaistų šalutinis poveikis

Dažniausi daugelio stimuliuojančių vaistų šalutiniai poveikiai gali būti šie: apetito praradimas Šio poveikio galima išvengti vartojant vaistus su maistu ir valgant kaloringus maistingus produktus po pamokų ar darbo ir prieš einant miegoti. miego problemos Miegas galima pagerinti informuojant savo gydytoją, kuris galės pritaikyti gydymo vaistais planą. Kiti šalutiniai poveikiai gali būti šie: galvos ir pilvo skausmai jie, laikui bėgant, dažniausiai sumažėja kraujospūdžio problemos žmonėms, kurie praeityje sirgo hipertenzija nervingumas ir irzlumas suaugusiems, kurių jautrumas vaistams yra padidėjęs arba kurie vartoja per daug kofeino, arba kurie serga nerimo sutrikimais. Skirtingų aktyvumo ir dėmesio sutrikimui gydyti skirtų vaistų šalutinių poveikių dažnumas gali labai skirtis. Apie galimus skirtingų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą gydyti skirtų vaistų šalutinius poveikius pasitarkite su savo gydytoju. Pasiskaitykite daugiau apie pasikalbėjimą apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą su šeima, mokytojais, gydytoju ir draugais .

 

Pasikalbėjimas apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą su šeima, mokytojais, gydytoju ir draugais

Jautrios problemos palietimas Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimas didžia dalimi yra elgesio sutrikimas, jis gali turėti įtakos bendravimui su kitais žmonėmis, kaip šeima ir draugais, sveikatos priežiūros specialistais, mokytojais ir kolegomis. Tuo pačiu, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo temos palietimas gali būti sunkus, kadangi mes nevisada žinome geriausią būdą, kaip tai padaryti. Pokalbis su sveikatos priežiūros specialistais Pokalbis su mokytojais Pokalbis su šeima Pokalbis su sveikatos priežiūros specialistais Jeigu įtariate, kad Jūsų vaiką vargina aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai, yra daug žmonių, į kuriuos galite kreiptis pagalbos. Dauguma šeimų pirmiausia pasikalba su savo vaiko pediatru ar šeimos gydytoju. Kai kurie pediatrai patys gali apžiūrėti vaiką, bet, dažniausiai, jie nukreips Jus į specialistą. Kiekvienos specialybės gydytojų, atskirų gydytojų ir psichikos sveikatos priežiūros specialistų, su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu susijusi patirtis yra skirtinga. Todėl, kai renkatės specialistą, svarbu susirasti tokį, kuris būtų specialiai apmokytas ir turėtų patirties diagnozuojant ir gydant šį sutrikimą. Kvalifikacijų ir paslaugų skirtumų žinojimas gali Jums padėti pasirinkti tinkamiausią specialistą. Yra keli tipai specialistų, galinčių diagnozuoti ir gydyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Jeigu įvertinus Jūsų vaiko būklę nustatoma, kad jis gali sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, vaistai dažnai apsvarstomi kai viena iš gydymo alternatyvų. Jeigu išrašomi vaistai, svarbu pasikalbėti su savo vaiko gydytoju apie geriausios dozės nustatymą, tinkamiausią vartojimo dažnį ir laiką dienos metu. Gali tekti keletą kartų reguliuoti vaistų vartojimą pagal Jūsų vaiko individualius poreikius pamokų metu, po pamokų, savaitgaliais ir vasaros metu. Pokalbis su mokytojais San Diego miesto (Kalifornijos valstija, JAV) mokytoja Sandra Rief, 20 m. specialiojo ugdymo mokytoja, autorė ir dėmesio koncentravimo problemų ekspertė, ,,NEA Today“ paskelbtame straipsnyje pataria pasikalbėti su mokytojais apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Ji atkreipia dėmesį, kad naudinga paprašyti mokytojų aprašyti konkretų Jūsų vaiko elgesį ir kitus pastebėjimus. Kalbėdamiesi su mokytojais turėkite omenyje: paklauskite apie jų naudojamas įvairias intervencijas ir technikas, padedančias mokiniui. Pavyzdžiui, mokytojas gali Jums pasakyti, kad Jūsų vaikas klasėje būna išsiblaškęs, ir kad jis turi sunkumų, sėdėdamas suole ir koncentruodamasis ties uždaviniu daugiau nei dvi ar tris minutes. paklauskite, ar galima persodinti vaiką į kitą vietą arčiau mokytojo paklauskite, ar sumažinus reikalaujamo darbo krūvį, būtų lengviau įveikti problemas ar Jūsų vaiko mokytojas nurodo, kad Jūsų vaikui labai sunku pereiti nuo vieno dalyko ar užduoties prie kitos; paklauskite mokytojo, ar įmanoma paruošti vaiką, prieš keičiantis veikloms, ir ar galima suteikti papildomą pagalbą tokiu sunkiu metu. Formalaus plano kūrimas Kreipkitės į mokyklą dėl formalaus ugdymo plano parengimo. Plane reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus: Skyrimas daugiau laiko užbaigti paskirtą darbą ar testus. Prašymas korepetitoriaus ar mokyklos asistento padėti moksleiviui įsisavinti konkrečius mokyklinius dalykus. Kompleksinių arba ilgalaikių projektų padalijimas į daugiau įveikiamų etapų. Apdovanojimas už tinkamą elgesį. Testų žodžiu arba raštu laikymo supaprastinimas. Mokyklos-namų apyskaitos kortelė Mokyklos-namų apyskaitos kortelėje kasdien registruojamas elgesys; po pamokų ši kortelė perduodama tėvams. Russell Barkley, Sveikatos priežiūros profesijų koledžo prie Pietų Karolinos Medicinos universiteto Čarlstone (JAV) profesorius, mokyklos-namų apyskaitos kortelę vadina ,,viena geriausių strategijų, padedant vaikams su dėmesio trūkumu, kurios man buvo žinomos per pastaruosius 20 metų“. Norint įvesti kasdienio vertinimo sistemą, Barkley siūlo bylos kortelėje ar popieriaus gabalėlyje sudaryti pageidaujamo elgesio sąrašą, pavyzdžiui, ,,bendradarbiauja su bendraamžiais“, o po to sukurti tuščius stulpelius, skirtus surašyti konkrečius poelgius. Po to kortelė kas vakarą persiunčiama tėvams.

 

Pokalbis su šeima Šeima vaidina didelį vaidmenį, suteikiant paramą ir gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Tačiau šeimos nariai dažnai susiduria su pasipriešinimu, nes aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys vaikai dažnai perima pagrindinius vaidmenis šeimoje, kurie jiems suteikia valdžios jausmą. Antra vertus, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys vaikai gali jaustis bejėgiais ir kaltais. Iš šių vaikų dažnai gali juoktis bendraamžiai. Tai, savo ruožtu, sustiprina neigiamą nuomonę apie save ir savo situaciją. Svarbu padėti savo vaikui atsikratyti neigiamų vaidmenų, skatinant sveiką bendravimą šeimoje. Brolių ir seserų švietimas ir įtraukimas į aktyvumo ir dėmesio sutrikimo patirtį gali būti lemiamas, siekiant ženklaus pokyčio. Kuo daugiau broliai ir seserys supras apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, tuo labiau jie priims ir palaikys sergantįjį. Dažnai brolis ar sesuo jausis užmiršti, manydami, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantis vaikas pasiima visą dėmesį. Šeimos sutelkimas tam, kad visi konstruktyviai išreikštų nusiskundimus ir išspręstų problemas, gali duoti naudos visiems šeimos nariams. Taip pat svarbu, kad tėvai skirtų laiko kiekvienam vaikui šeimoje ir  palaikytų ryšius bei supratimo jausmą.

 

Mitai ir faktai apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą

Yra daug istorijų ir nuomonių, susijusių su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu… Sužinokite, kas yra mitas, o kas – faktas. Mitas: ,,Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra tik diagnozė, vis labiau naudojama gydytojų sunkiai auklėjamiems vaikams apibūdinti“. Faktas: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pripažįstamas sutrikimu daugiau nei 50 metų. Tačiau per tą laiką gydytojai daugiau sužinojo apie šį sutrikimą ir jį gali lengviau nustatyti, todėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozės šiuo metu nustatomos dažniau nei praeityje. Jungtinėse Valstijose, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas kasmet diagnozuojamas 3-5% gyventojų. Mitas: ,,Mano drovi, svajojanti dukrelė negali sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu! Maniau, juo serga tik labai aktyvūs berniukai“. Faktas: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu serga tiek vyriškos, tiek ir moteriškos lyties atstovai. Berniukams sutrikimas diagnozuojamas 2-3 kartus dažniau nei mergaitėms. Mergaitės gali turėti mažiau impulsyvaus ar pernelyg aktyvaus elgesio bruožų nei berniukai, bet tai nereiškia, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nenustatomas mergaitėms. Deja, šis sutrikimas retai pastebimas ir dažnai nediagnozuojamas daugumai mergaičių ir moterų. Mitas: ,,Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą tikriausiai sukelia nesveikas maistas, kurį valgo mano vaikas, arba kokia nors kita aplinkos problema“. Faktas: Specialios dietos ir maisto priedų apribojimas neužkirs kelio aktyvumo ir dėmesio sutrikimui. Tačiau rūpinimasis bendra sveikata, įskaitant mankštą, poilsį ir mitybą, gali padėti sumažinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus. Mitas: ,,Jeigu tėvai drausmintų savo vaikus, kaip darydavo anksčiau, vaikai taip blogai nesielgtų“. Faktas: Tyrimas parodė, kad auklėjimo ir drausminimo metodai nesukelia aktyvumo ir dėmesio sutrikimo. Tačiau kaip ir diabeto ir kitų sutrikimų atveju, tėvų dalyvavimas gydyme (elgesio valdymo strategijos ir/arba gydymas vaistais) gali padėti įveikti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus. Mitas: ,,Netikiu, kad ji gali sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu! Jai nėra sunku sutelkti dėmesį į tai, ką ji mėgsta, pavyzdžiui, kompiuterinius žaidimus“. Faktas: Žmonės, kurie gali tam tikram laikui susikoncentruoti, vis tiek gali susirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Šiuo sutrikimu sergantiems žmonėms dažnai sunku atlikti didžiąją dalį užduočių, bet jie (kaip ir dauguma žmonių) gali susikoncentruoti ties tuo, kas juos domina ir jaudina, pvz., kompiuteriniai žaidimai. Mitas: ,,Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys žmonės nėra protingi kaip jų bendraamžiai, juos dažniausiai reikia perkelti į specialiasias klases“. Faktas: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas neturi įtakos protiniams gebėjimams. Šiuo sutrikimu sergantys vaikai yra protingi kaip ir bet koks kitas vaikas. Tačiau dauguma aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų gali nesimokyti taip gerai kaip jų klasės draugai, kurie neserga šiuo sutrikimu. Daugumą sergančiųjų šiuo sutrikimu taip pat vargina sugebėjimo mokytis sutrikimai, kuriems taikomos specialios metodikos. Dauguma aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų gali sėkmingai mokytis įprastinėse klasėse, padedant tėvams ir mokytojams, kurie naudoja tokias metodikas, kaip teigiamas pastiprinimas, organizacinių ir mokymosi įgūdžių lavinimas bei  pagalbinių mokymo priemonių naudojimas. Mitas: ,,Juk tai paprasta – tik pradėjus vartoti vaistus, pasveikstama“. Faktas: Kadangi nėra tokių vaistų, kurie visiškai išgydytų aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, gydymo programos, kurios apima gydymą vaistais ir/arba elgesio keitimo metodikas, gali padėti įveikti simptomus. Keletą dešimtmečių vykdyti tyrinėjimai rodo, kad apie 70 procentų sergančiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimu stimuliuojantys vaistai sumažino daugumą šio sutrikimo simptomų. Stimuliuojantys vaistai nesulėtina smegenų veiklos, o stimuliuoja smegenų dalis, kurios padeda labiau susikaupti ir kontroliuoti savo elgesį. Kiti veiksmingi gydymo metodai, kurie gali būti taikomi kartu su gydymu vaistais arba atskirai, yra elgesio valdymo technikos ir intervencijos klasėje. Mitas: ,,Tai tik toks etapas, jis išaugs iš to“. Faktas: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys vaikai gali išaugti arba gali neišaugti iš jo. Apie 70 procentų vaikų, sergančių šiuo sutrikimu, tebevargins jo simptomai paauglystėje, o kai kurie jų net pilnametystėje patirs simptomus, kurie trukdys jų veiklai. Atrodo, kad padidėjusio aktyvumo simptomai mažėja, jaunuoliams augant. Tačiau dėmesio koncentravimo problemos dažnai vargina ir pilnametystėje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys suaugusieji paprastai pastebi, kad bėgant metams simptomai laipsniškai mažėja arba sukelia mažiau nepatogumų, išmokus taikyti sėkmingas sunkumų įveikimo strategijas. Mitas: ,,Aš negaliu sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu – man nebūdingas padidėjęs aktyvumas“. Faktas: Padidėjęs aktyvumas yra vienas iš simptomų, kurį patiria sergantieji aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Yra trys šio sutrikimo potipiai: Vyrauja padidėjęs aktyvumas – impulsyvumas Norint diagnzuoti šį aktyvumo ir dėmesio sutrikimo potipį, žmogų turi varginti šeši (ar daugiau) padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo simptomai, bet mažiau nei šeši dėmesio trūkumo simptomai bent šešis mėnesius. Vyrauja dėmesio trūkumas Šiuo aktyvumo ir dėmesio sutrikimo potipiu sergantys žmonės patiria šešis (ar daugiau) dėmesio trūkumo simptomus ir mažiau nei šešis padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo simptomus, trunkančius bent šešis mėnesius. Mišrus tipas Tai yra dažniausiai vaikams ir paaugliams nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo potipis. Šiam tipui būdingi šeši (ar daugiau) padidėjusio aktyvumo – impulsyvumo simptomai ir šeši (ar daugiau) dėmesio trūkumo simptomai, trunkantys bent šešis mėnesius. Pasiskaitykite daugiau apie patarimus dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo

 

Lapai su patarimais dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo

Nedideli pokyčiai gali labai paveikti Jūsų gebėjimą įveikti su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu susijusius sunkumus. Žemiau nurodytoje dalyje pateikiamos internetinės nuorodos į patarimus, skirtus išryškinti konkrečius aktyvumo ir dėmesio sutrikimo aspektus ir gerinti bendravimą tarp šiuo sutrikimu sergančių žmonių ir tų, kurie su jais gyvena, dirba ir žaidžia. Kontrolinis simptomų sąrašas Lapas su patarimais mokytojui Lapas su patarimais tėvams Lapas su patarimais paaugliui Kontrolinis simptomų sąrašas Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozės nustatymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis informacijos iš daugybės šaltinių, įskaitant tėvus, gydytojus ir mokytojus, neužmirštant šiuo sutrikimu sergančio vaiko. Diagnozė priklauso nuo tėvų ir mokytojų stebimo (bent šešis mėnesius) būdingo elgesio apibūdinimo, įskaitant vaiko pateikiamą informaciją bei gydytojo atliekamą vaiko apžiūrą. Atsisiųskite ir atsispausdinkite šį naudingą kontrolinį simptomų sąrašą , kad atkreiptumėte dėmesį į simptomus, kuriuos patiriate Jūs arba Jūsų mylimas žmogus. Jūs galbūt suprasite, kad pateikdami šį sąrašą gydytojui, galėsite viską aptarti plačiau. Norint peržiūrėti kontrolinį sąrašą, Jums reikės Adobe® Acrobat® Reader. Nemokamai atsisiųskite Acrobat Reader. Atkreipkite dėmesį, kad ši informacija nėra skirta pakeisti kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų, turinčių patirties diagnozuojant ir gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, atliekamą medicininį ir psichologinį įvertinimą. Informacija mokytojams Kadangi elgesys, susijęs su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, normaliai visuomenei yra nepriimtinas, dauguma šiuo sutrikimu sergančių vaikų ima save vertinti labai prastai ir jų socialiniai įgūdžiai tampa riboti. Siekiant padėti šiems vaikams įgauti pasitikėjimo ir savigarbos jausmą, būtinas komandinis požiūris į struktūrą mokykloje ir namuose. Komandai turėtų priklausyti vaikas, tėvai, mokytojas(-ai), mokyklos slaugė ir vaiko sveikatos priežiūros specialistas. Žemiau pateikiama informacija yra dalis „Pastabų mokytojui“ serijos, sukurtos pagal Sid Richardson kolegijos – universiteto bendrą projektą, Teksaso ,,A&M Corpus Christi“ universitetas ir Corpus Christi nepriklausomas mokyklų rajonas. Ši serija buvo skirta padėti mokytojams dirbti su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančiais vaikais klasėje. Sukurkite aplinką mokymuisi Susodinkite aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančius mokinius arti savo suolo, bet įprastose sėdimose klasės vietose. Susodinkite mokinius eilės priekyje. Sukurkite jiems gero vaidmens modelius. Skatinkite bendraamžius padėti ir bendradarbiauti mokantis. Venkite blaškančių dirgiklių, kaip langų, oro kondicionierių, radiatorių ar bet kokio kito blaškymo. Prisitaikyti prie pokyčių yra sudėtinga, todėl venkite pereinamųjų laikotarpių, vietos keitimo, grafiko keitimo ir trukdymo. Sukurkite mokiniams mažiau dirgiklių turinčią mokymosi atmosferą. Skatinkite tėvus kurti panašią mokymosi atmosferą namuose, nustatyti mokymosi laiką ir tvarką, peržiūrėti atliktus namų darbus ir patikrinti periodinę užrašų knygelę ir/arba kuprinės susikrovimą. Atsargiai teikite nurodymus Pateikdami nurodymus žodžiu, palaikykite akių kontaktą. * Kasdieninius nurodymus pateikite aiškiai, glaustai ir nuosekliai. Supaprastinkite sudėtingus nurodymus. Įsitikinkite, ar mokiniai tikrai supranta nurodymus, prieš pradėdami užduotį. Jeigu reikia, pakartokite nurodymus ramiai ir aiškiai. Skatinkite aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančius mokinius prašyti pagalbos. * Palaipsniui mažinkite pagalbą, bet nepamirškite, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantiems vaikams reikia daugiau pagalbos ilgesnį laiką nei kitiems. Reikalaukite kasdieninių užduočių sąsiuvinio ir: * Įsitikinkite, ar mokinys kasdien teisingai užsirašo visas užduotis (padėkite, jeigu reikia). * Kasdien pasirašykite sąsiuvinyje, pažymėdami, kad namų darbai atlikti (tėvai taip pat turėtų pasirašyti). * Naudokite sąsiuvinį kasdien bendraudami su tėvais. Užduočių pateikimas Vienu metu skirkite tik vieną užduotį. Dažnai stebėkite ir pagelbėkite. Nustatykite konkrečias kiekvieno mokinio stiprybes ir silpnybes. Jeigu reikia, pakeiskite užduotis, remdamiesi individualia ugdymo programa ir konsultacijomis su specialiojo ugdymo personalu. Įsitikinkite, ar Jūs tikrinate žinias, o ne dėmesio koncentravimo trukmę. Skirkite papildomo laiko tam tikroms užduotims. Nebauskite aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių mokinių, kurie dirba lėtai ir kuriems reikia daugiau laiko. Atminkite, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys vaikai lengvai susierzina. Stresas, įtampa ir nuovargis gali paskatinti blogai elgtis. Pasitikėjimo savimi didinimas ir elgesio keitimas Ramiai stebėkite ir drausminkite. Nesiginčydami nurodykite pažeidimus. Iš anksto nurodykite netinkamo elgesio pasekmes. Nedelsdami valdykite pasekmes. Dažnai stebėkite tinkamą elgesį. Nuosekliai taikykite klasės taisykles. Asmeniškai priminkite apie vaistų vartojimą. Skatinkite. Dažniau girkite, o ne kritikuokite. Pastebėję gerus poelgius ir darbus, tuojau pat pagirkite. Keiskite neveiksmingą ir nemotyvuojantį elgesį. Suraskite būdų paskatinti vaiką.

 

Naudingi patarimai tėvams Tai, kaip kalbatės su savo vaiku, daro tiesioginę įtaką tam, kaip vaikas kalbasi su Jumis, ir jo elgesiui. Kuo labiau gerinate savo santykius ir bendravimą, tuo labiau padedate savo aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančiam vaikui tapti sveiku ir atsakingu suaugusiu žmogumi. Paprastai, tėvai ir vaikai linkę bendrauti spontaniškai, daug nemąstydami apie tai. Toks bendravimas turi teigiamų ir neigiamų pusių. Viena vertus, kai santykiai yra stabilūs, artimi ir pagarbūs, jausmai tausojami ir pokalbiai būna sklandūs. Tačiau kai tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai, susiduriama su pasipriešinimu ir nepaklusnumu, jie gali greitai nutrūkti. Vienas geriausių būdų ištrūkti iš neigiamo bendravimo ciklo – tai pakeisti Jūsų bendravimo su savo vaiku būdą Valdykite savo emocijas Kai padėtis įtempta, neigiamos emocijos, pvz., pyktis, baimė, gynybiškumas dažnai gali pakenkti visos šeimos bendravimui. Jausmai gali atsiskleisti Jūsų naudojamame balso tone, kūno kalboje, veiksmuose ir žodžiuose. Jeigu patiriate šiuos jausmus arba pastebite, kad įsitempiate bendraudamas su savo vaiku, ženkite žingsnį atgal ir: Pažvelkite į savo vaiką. Atkreipkite dėmesį į savo vaiko kūno kalbą, veido išraišką, balso toną, kalbėjimo greitį ir žodžių parinkimą. Atkreipkite dėmesį į savo vaiko ir savo emocijas. Stebėkite ir analizuokite, kas realiai vyksta. Dabar jūs esate pasiruošę perduoti savo tikrus jausmus. Ir tai galite padaryti ramiai, negrasinančiai ir konstruktyviai. Pakeiskite kalbėjimo būdą Niekam nepatinka, kai ant jo šaukiama. Jūsų balso skambesys turi tiesioginį poveikį reakcijai į Jus. Kalbėdami su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančiu vaiku: nuleiskite balsą kalbėkite lėčiau žiūrėkite tiesiai į akis vartokite kuo mažiau žodžių jūsų pranešimas turi būti trumpas ir į temą. Pakeiskite žodį ,,Ne“ Dauguma aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų žodį ,,Ne“ girdi taip dažnai, kad nekreipia dėmesio į jį tol, kol daug kartų nepakartojamas. Yra daug alternatyvų; tereikia šiek tiek pamąstyti ir pasipraktikuoti. Pavyzdžiui: suteikite savo vaikui kitą alternatyvą (,,Prašau spalvotais pieštukais paišyti tik ant popieriaus.“) suteikite informaciją (,,Jei taip darysi, jis sulūš.“) padrąsinkite (,,Atsakymas – jau čia pat.“) sakykite ,,Liaukis!“ numatykite, ką dar pasakyte, prieš sakydami „ne“ ar liepdami liautis (,,Čia negalima laipioti medžiais.“). Pritaikykite klausymosi įpročius… Klausymasis yra tiek pat svarbus geram tėvų-vaiko bendravimui, kaip ir kalbėjimas su vaiku bei pokalbio turinys. Klausymasis ir dėmesio kreipimas į tai, ką sako vaikas, suteikia abiem pusėms pagarbos jausmą ir parodo pagarbos vertę. Štai keletas gerų klausymosi įpročių: stenkitės rasti teigiamų dalykų tame, kas pasakoma stenkitės nuoširdžiai suprasti kito asmens požiūrį atsakykite teigiamai, neteisdami ,,Aš“ teiginių saugokitės ,,Tu“ teiginių, paslėptų teiginiais ,,Aš“ (pvz., ,,Aš manau, tu nesupranti esmės.“) pasakykite savo žodžiais, kaip supratote, ką pasakė kitas žmogus. Dirbkite kartu Raktas į abipusę sėkmę – tai užtikrinimas, kad abi pusės kažką laimi. Priverskite savo vaiko impulsą ir energiją dirbti Jums, bet ne prieš Jus. Spręsti problemas yra lengviau, kai: kiekvieno asmens idėjos ir sprendimai yra apsvarstomi užduodate klausimus, kurie padeda Jūsų vaikui pamatyti geresnę perspektyvą ir apsvarstote dalykus, apie kuriuos, galbūt, vaikas nepagalvojo atkreipiate dėmesį į tai, kad net jei Jūs nesutinkate, Jūs vis tiek tai išsiaiškinote viską aptariate tęsiate procesą, darydami tai, ką sutarėte baigę diskusiją ir neišsprendę kai kurių problemų, paaiškinkite, kodėl tam tikri dalykai nepriimtini. Pastaba: dažniau užduodami paaugliams skatinančius su Jumis bendrauti klausimus, o ne įsakinėdami, paskatinate juos apgalvoti situaciją arba pakviečiate plačiau padiskutuoti . Mėgaukitės bendravimu! Kuo pozytiviau bendraujate su savo vaiku, tuo geriau. Žaiskite kartu, dalykitės interesais ir pomėgiais, tiesiog gyvenkite ir šnekėkitės, jei nėra kitokios darbotvarkės, kaip tik mėgautis vienas kito draugija. Patarimai aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantiems paaugliams Judie Gade, adhdezine.com paskelbto straipsnio, pavadinto ,,Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paauglystėje… Būti kitokiu – juk ne taip blogai!“ (,,ADD/ADHD in Teenagers… It Is Okay To Be DiFfErEnT!“), autorė bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimo specialistė ir konsultantė, savo straipsnyje sako: ,,Įsivaizduok, kaip jaustumeis, jeigu niekas nesuprastų, KAIP tu mąstai (t.y. tavo tėvai ir mokytojai sako ,,Tu GALI padaryti geriau.“, o vaikai mokykloje užsipuola tave ne dėl kokios kitos priežasties kaip tik dėl to, kad tu esi TU!).“ ,,Be to, tu negali susikoncentruoti ties savo mokykline užduotimi. Tau reikia 10 kartų perskaityti vieną puslapį, kad imtum suprasti. Tu kvailai elgiesi, o po to iš karto apgailestauji. Be to, tu dar išgyveni lytinio brendimo laikotarpį“. Jeigu tai kalbama apie tave, tai tu nesi vienišas. Tu tik paauglys, sergantis aktyvumo ir dėmesio sutrikimu! Kadangi laiką tu supranti kitaip, svarbu, kad tu: nuolatos naudotum priminimus ir darbo organizavimo priemones, pvz., užrašų knygutes su kalendoriumi ir signalizuojančius laikrodžius paprašyk pagalbos draugo ar klasės draugo, kuris tau gali padėti toliau eiti teisingu keliu susirask supratingų draugų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų, kurie tau gali padėti ribok savo laiką, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ir laikykis savo laiko ribos. Kai tavo darbas teikia daug vilčių ar rodo talentą, bet tavo elgesys netrukus keisis, tuomet: tau reikia pagalbos iš draugo ar mokytojo, kurie padėtų tau tai įgyvendinti tu dažnai savaip matai problemų sprendimus, todėl už tai tave reikėtų nuolat skatinti ir girti. Norėdamas susikoncentruoti, mažiau blaškykis: sėdėk toliau nuo langų, radiatorių ir kitų dirgiklių sėdėk šalia klasės lentos ir kitų mokinių priekyje. Kiek įmanoma pasinaudok bendru darbu su kuo nors: atradęs kolegas mokinius, kuriems sekasi mokslai sulaukęs pagalbos iš tėvų ir mokytojų. Padėk savo tėvams geriau suprasti tave ir tavo sutrikimą, kalbėdamas apie tai, kaip: judėjimas tau kartais padeda lengviau susikaupti. tu geriau reaguoji į švelnius žodžius ir gerumą nei į šaukimą ir pyktį. šaukimas gali sujaukti tavo protą ir tu negali susilaikyti. Stresas gali dar labiau susukti tau galvą kai tave prajuokina, tu gali tapti puikiu klausytoju, atsidavusiu, netgi įkyroku, mokiniu! Jei jautiesi atstumtas, paversk galimai neigiamus dalykus teigiamais veiksmais: susidomėk sportu, skaitymu, pomėgiais, amatais ar kitais dalykais, kurie tau gali sektis venk dangstyti socialines problemas, užsispyrimu, juokų krėtimu ir kvailio vaidinimu prieš klasę, nutrūktgalviškumu ir narkotikų bei alkoholio vartojimu.

 

Dažnai užduodami klausimai apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą

Ką man daryti, jeigu aš įtariu, kad mano vaikas serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu? Tėvai (ir globėjai) vaidina svarbų vaidmenį, užtikrindami, kad nustatoma teisinga diagnozė ir kad vaikas gauna tinkamą priežiūrą. Diagnozės nustatymo metu, tėvams reikėtų būti atsargiems ir nedaryti skubotų išvadų. Vien didelis vaiko energingumas nereiškia, kad vaikas serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Fiksuokite, kokie simptomų tipai kokiose situacijose pasirodo. Kreipkitės į mokytoją, nes jo informacija gali būti labai svarbi. Susitarkite dėl susitikimo su sveikatos priežiūros specialistu, kuris specializuojasi gydant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Kaip aš galiu padėti, kai mano vaikui diagnozuojamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas? Susiraskite tikslią informaciją apie sutrikimą ir gydymo metodus. Sudarykite ir įgyvendinkite veiksmingą ir tinkamą gydymo planą. Stebėkite, kokie vaistai (įskaitant dozę) vartojami ir kokį poveikį turi įvairūs gydymo metodai. Sukurkite vaikui tinkamą aplinką. Gerinkite vaiko elgesį ir didinkite jo pasitikėjimą savimi. Padėkite vaikui susirasti draugų. Bendraukite su kitais aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų tėvais. Mokykitės efektyvių aktyvumo ir dėmesio sutrikimo įveikimo metodų. Ieškokite pagalbos ir konsultacijų vaikui, ypač jei jis ima jaustis žlugdomas. Būkite kantrus, nes netgi gydant sutrikimą, reikia reikia laiko, kad simptomai sumažėtų. Kaip aš galiu pagerinti savo vaiko elgesį ir padidinti jo pasitikėjimą savimi? Iš anksto susitarkite su sutuoktiniu(-e) ir vaiku dėl aiškių nuoseklių lūkesčių, krypčių ir ribų. Nustatykite veiksmingą drausmės sistemą. Atitinkamai ir nuosekliai reaguokite į netinkamą elgesį ir apdovanokite už tinkamą elgesį. Nustatykite netinkamo elgesio pasekmes ir apdovanojimus už tinkamą elgesį. Pirmiausiai imkite keisti netinkamiausius elgesio bruožus. Kiekvieną dieną suraskite ,,kokybiško laiko“ vaikui, kurio metu jam skirsite ypač teigiamo dėmesio. Pagelbėkite vaikui, didindami jo pasitikėjimą savimi, atrasdami jo stipriąsias puses, arba, pavyzdžiui, skirdami vaikui specialią užduotį. Kaip aš galiu padėti savo vaikui susirasti draugų? Įtraukite į veiklą savo vaiką ir jo draugus. Padėkite vaikui formuoti geresnius socialinius įgūdžius ir išmokykite jį žaisti su kitais vaikais. Su tėvais, sporto treneriais ir kitais įsitraukusiais į šią situaciją aptarkite progresą ar problemas, su kuriomis, galbūt, susiduria Jūsų vaikas. Kokius kitus pagalbos šaltinius turėčiau apsvarstyti, ieškodamas pagalbos? Kursai, kuriuose lavinami aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų elgesio valdymo įgūdžiai. Paramos grupė, kurioje dalijamasi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo patirtimi. Socialinis darbuotojas ar psichinės sveikatos priežiūros specialistas, kuris gali suteikti konsultaciją. Ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra tiesiog toks etapas? Ar mano vaikas išaugs iš jo? Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys vaikai gali išaugti arba gali neišaugti iš jo. Apie 70 procentų šiuo sutrikimu sergančių vaikų jo simptomai toliau vargins paauglystėje, o kai kurie patirs simptomus, kurie kenks jų veiklai pilnametystėje. Atrodo, kad jaunuoliui bręstant padidėjusio aktyvumo simptomai mažėja. Tačiau dėmesio problemos išlieka ir pilnametystėje. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys suaugusieji paprastai pastebi, kad bėgant metams simptomai laipsniškai mažėja arba sukelia mažiau nepatogumų, išmokus taikyti sėkmingas sunkumų įveikimo strategijas. Ar mano vaikas serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, nes aš blogai auklėju? Tyrimas parodė, kad auklėjimo ir drausminimo metodai nesukelia aktyvumo ir dėmesio sutrikimo. Tačiau, taip pat kaip ir sergant diabetu ar kitais sutrikimais, tėvų dalyvavimas gydyme (elgesio valdymo strategijos ir/arba gydymas vaistais) gali padėti valdyti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomus. Ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimu gali sirgti tik labai aktyvūs berniukai? Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sutrikimu serga tiek vyriškos, tiek ir moteriškos lyties atstovai. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas 2-3 kartus dažniau nei mergaitėms. Mergaitės gali turėti mažiau impulsyvaus ar pernelyg aktyvaus elgesio bruožų. Ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantiems žmonėms sunku susikaupti? Žmonės, kurie gali tam tikram laikui susikoncentruoti, vis tiek gali susirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantiems žmonėms dažnai sunku atlikti didžiąją dalį užduočių, bet jie (kaip ir dauguma žmonių) gali susikoncentruoti ties tuo, kas juos domina ir jaudina, pvz., kompiuteriniai žaidimai.