Šizofrenija

                    Šizofrenijos krizės ir valdymas

 

Šizofrenijos diagnostikos kriterijai: http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=102&Code=

 

Šizofrenija: krizinės situacijos ir jų valdymas 

Rūpinantis šizofrenija sergančiais žmonėmis tam tikri įvykiai gali išprovokuoti krizines situacijas. Čia aptariama keletas dažnai pasitaikančių krizinių situacijų, į kurias būtina greitai reaguoti. Toliau išvardintos kai kurios iš jų:

Mintys apie savižudybę arba bandymas nusižudyti
Simptomų pasikartojimas arba sustiprėjimas
Gydymo režimo nesilaikymas: atsisakymas vartoti vaistus
Smurtavimas ir agresyvus elgesys
Klaidžiojimas
Netikėta slaugytojo liga arba pirmalaikė mirtis
Kritinė sveikatos būklė / operacija ir t.t. Mintys apie savižudybę / bandymai nusižudyti Priežastys
Rizikos įvertinimas
Kalbėjimas apie savižudybę
Bandymas nusižudyti
Savižudybių prevencija Kodėl pacientas galvoja apie savižudybę arba bando nusižudyti?

  •  Pacientas gali jaustis labai prislėgtas arba manyti, kad jo gyvenimas niekam vertas.
  •  Pacientas gali jaustis persekiojamas ir todėl ketinti nusižudyti.
  •  Pacientas gali bandyti nusižudyti veikiamas klausos haliucinacijų.
  •  Pacientas gali žudytis norėdamas pabėgti nuo sąmyšį keliančių minčių.
  •  Pacientas gali bandyti nusižudyti impulsyviai.

 Ar žmogus ketina nusižudyti?

Gal būti, kad šizofrenija sergantis pacientas galvoja apie savižudybę, jei jis / ji:

  • dažnai kalba / rašo apie savižudybę;
  • nuolat parodo, kad jaučiasi niekam vertas;
  • susidūrė su dideliais gyvenimo sunkumais, pvz., neišlaikė egzaminų / žlugo santuoka / neteko darbo ir t.t.;
  • bandė nusižudyti ligai recidyvavus;
  • ligos remisijos metu susidūrė su dideliais sunkumais;
  • dažnai neįmanoma numatyti, kad pacientas bandys nusižudyti.

 Kai pacientas pastoviai kalba apie savižudybę:

  • neignoruokite kalbų apie savižudybę. Atkreipkite dėmesį apie ką pacientas kalba, ar nesutriko jo miegas ir nepasikeitė elgesys;
  • kalbėdami su pacientu pasistenkite jį nuraminti;
  • apie iškilusią problemą nedelsdami praneškite pacientą gydančiam psichiatrui;
  • susisiekite su artimiausiu bendrosios praktikos gydytoju, kuris nurodys kaip elgtis tokioje situacijoje;
  • jei tai neįmanoma, pagal gydančio psichiatro nurodymus imkitės priemonių, kad pacientas būtų paguldytas į ligoninę;
  • visus vaistus laikykite pacientui nepasiekiamoje vietoje;
  • nepalikite paciento vieno.

 Jei pacientas bandė nusižudyti:

1.       Skubiai nuvežkite pacientą į artimiausią ligoninę, kad jam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba;

2.       Įsitikinkite, kad į ligoninę su savimi paėmėte gydančio psichiatro išrašytą receptą;

3.       Praneškite psichiatrui konsultantui ir pacientą prižiūrinčiam socialiniam darbuotojui.

 Atsargumo priemonės

  • Patikrinkite vaistus ir  įsitikinkite, kad jie vartojami pagal gydytojo nurodymus.
  • Kiek įmanoma dažniau susisiekite su gydančiu psichiatru ir socialiniu darbuotoju.
  • Įtraukite pacientą į namų ruošos darbus.
  • Paskatinkite pacientą – taip jis pasijaus vertinamas.
  • Dažnai nuraminkite ir planuokite reguliariai susitikti.
  • Aptarkite su gydančiu psichiatru galimas savižudybės priežastis ir kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis ateityje.

 Recidyvas

Kad liga recidyvavo, sakoma, kai sustiprėja esami simptomai arba pasikartoja simptomai, kurie jau buvo kontroliuojami. Gali pasikartoti ankstesni simptomai arba iškilti naujų sunkumų. Liga gali recidyvuoti gana netikėtai, tačiau recidyvą gali išprovokuoti ir pamažu kintantys paciento ir jo šeimos santykiai.

Priežastys
Nustatymas
Elgesys ligai recidyvavus
Prevencija

 Kokios ligos recidyvo priežastys?

  • Įtempta situacija, kažkas, su kuo pacientas negali susidoroti, pvz., egzaminų neišlaikymas, kritiškos slaugytojų pastabos nesėkmės atveju.
  • Vaistų vartojimo nutraukimas, atsisakymas vartoti vaistus.
  • Slaugytoja pakeičia / nutraukia vaistus nepaisydama gydytojo nurodymų.
  • Pacientas patenka į įtampą keliančią aplinką, pvz., persikelia į naują vietą, kuri jam nepatinka.
  • Kartais liga gali recidyvuoti nepaisant tinkamo gydymo ir provokuojančių veiksnių nebuvimo.

 Kaip nustatyti, ar liga recidyvavo?

Gali vėl pasireikšti simptomai, kurie jau buvo kontroliuojami, arba simptomai gali sustiprėti. Gali pasireikšti nauji simptomai. Toliau išvardinti kai kurie iš būdingų ligos recidyvo požymių:

  • vargina nerimas, baimė, sunku susikaupti;
  • sutrinka paciento miegas, todėl jį vargina nemiga;
  • pasikeičia elgesys – pacientas tampa irzlus ir priekabus;
  • pasikeičia nuotaika – pacientas kalbasi arba juokiasi su savimi dažniau nei įprastai;
  • atsisako vartoti vaistus / valgyti;
  • tampa gana stipriai sujaudintas / sunerimęs / sutrinkęs / prislėgtas;
  • akivaizdžiai pasikeičia manieros, pvz., atsiranda neįprastų manierų;
  • nesirūpina asmenine higiena (atsisako valytis dantis, skustis, prižiūrėti plaukus ir t.t.)
  • daug laiko praleidžia gulėdamas lovoje;
  • atsisako bendradarbiauti visais klausimais (neatlieka namų ruošos darbų / neina į darbą ir t.t.)
  • užsidaro nuo draugų, giminių, užsidaro savo pasaulyje;
  • nuklysta toli nuo namų;
  • išreiškia savižudiškas mintis ir ketinimus.

 Kaip elgtis, kai liga recidyvuoja?

  • Išmokite laiku atpažinti recidyvo simptomus. Paprastai pasikartoja tie patys. simptomai, kaip ir ankstesnių epizodų metu. Kartais gali pasireikšti ir nauji simptomai.
  • Įsitikinkite, ar pacientas išgėrė paskirtą vaistų dozę.
  • Jei išsiaiškinote, kad pacientas nevartoja vaistų pagal nurodymus, pradėkite atidžiai tikrinti vaistus.
  • Padidinkite dozę ir tuojau pat kreipkitės į psichiatrą.
  • Jei sugebate nustatyti, kokia stresinė situacija paveikė pacientą, kiek galima greičiau imkitės priemonių ir keiskite susidariusią situaciją, kad sušvelnintumėte krizę.
  • Jei jums sunku suvaldyti pacientą, paguldykite jį / ją į artimiausią ligoninę. Praneškite psichiatrui konsultantui ir socialiniam darbuotojui.

 Kaip išvengti ligos recidyvo ateityje?

  • Neužmirškite vartoti vaistų. Vartokite paskirtą dozę nurodytu laiku. Jei manote, kad vaistus reikėtų keisti, aptarkite tai su gydytoju.
  • Padėkite pacientui laisvai ir atvirai kalbėtis apie sunkumus, kuriuos jis patiria bendraudamas su žmonėmis arba susiklosčius tam tikroms situacijoms.
  • Su pacientu elkitės maloniai, tačiau būkite griežtas.
  • Paskatinkite pacientą imtis reguliarios veiklos dienos metu; pagirkite ir motyvuokite.
  • Užtikrinkite, kad pacientas reguliariai apsilankytų pas psichiatrą ir socialinės rūpybos vadybininką.

 Gydymo režimo nesilaikymas: atsisakymas vartoti vaistus

Vaistai yra būtini, norint kontroliuoti šizofrenijos simptomus, ir gali būti, kad juos reikės vartoti ilgai. Supratęs, kad vaistus reikės vartoti visą gyvenimą, šizofrenija sergantis žmogus kartais liaujasi juos vartoti. Kartais pacientas pradeda vartoti vaistus taip, kaip jam patogu, nors tai ir prieštarauja gydytojo nurodymams. Kartais jis vartoja vaistus labai nereguliariai.

 Priežastys
Įvertinimas
Elgesys tokioje situacijoje

 Kodėl pacientai nusprendžia nebevartoti vaistų?

  • Pacientas pasijaučia geriau ir nusprendžia, kad vaistai jam daugiau nereikalingi.
  • Pacientą vargina nepageidaujamos vaistų reakcijos.
  • Pacientas linkęs manyti, kad vaistai nepadeda.
  • Pacientas gali būti užmaršus ir todėl dažnai neišgerti paskirtos dozės.
  • Pacientas neišgali nusipirkti vaistų.
  • Pacientas jaučia, kad dėl vaistų sumažėjo jo aktyvumas.
  • Trūksta slaugytojo priežiūros. Vaistų atsargos nepapildomos laiku.

 Kaip suprasti, kad pacientas nevartoja vaistų arba vartoja juos nereguliariai?

  • Pacientas griežtai atsisako vartoti vaistus.
  • Pastebite ankstyvus recidyvo simptomus.
  • Pacientas gali išmesti arba išspjauti vaistus slaugytojui nežinant.
  • Netikėtai patikrinę vaistus, galite sužinoti, kad pacientas jų nevartoja pagal nurodymus.  

 Kaip elgtis tokioje situacijoje?

  • Jei įtariate, kad pacientui pasireiškė ankstyvi recidyvo simptomai, tuojau pat patikrinkite vaistus ir sugirdykite juos per prievartą.
  • Dėl tolimesnių veiksmų kreipkitės į vietos psichiatrą. Jei pacientas ir toliau atsisako išgerti vaistų, o jūs jau turėjote receptą švirkščiamiems vaistams, kreipkitės į artimiausią bendrosios praktikos gydytoją, kuris galės paskirti tuos pačius vaistus, kol jūs galėsite susitikti su psichiatru. Kol situacija pagerės, užtikrinkite, kad pacientui būtų sušvirkščiama arba sugirdoma skystų vaistų.
  • Jei pacientas atsisako vartoti vaistų dėl jų nepageidaujamų reakcijų, galima pamėginti pakeisti vaistus. Aptarkite tai su psichiatru.
  • Vėliau, kai paciento būklė pagerės, reikėtų išaiškinti pacientui, kodėl būtina vartoti vaistus.

 Smurtavimas arba agresyvus elgesys

Nemalonus paciento elgesys apibrėžiamas kaip smurtavimas arba agresija. Tai apima tokias situacijas, kai pacientas yra irzlus, piktas, užgaulioja, mušasi, laužo daiktus ir pan.

Priežastys
Situacijos įvertinimas
Elgesys tokioje situacijoje
Agresijos valdymas

 Kokios tokio elgesio priežastys?

  • Pacientą gali išprovokuoti šeimos nariai, kurie jį kritikuoja ar duoda jam nurodymus bei tie, kuriuos pacientas suvokia kaip kritikuojančius ar erzinančius.
  • Pacientas susiduria su situacija, su kuria jam sunku susidoroti.
  • Pacientas galėjo liautis vartoti vaistus, todėl liga recidyvavo.
  • Balsai, kuriuos pacientas girdi, gali reikalauti elgtis agresyviai.
  • Pacientas taip elgtis gali dėl kliedesių arba klaidingų įsitikinimų, kad jį persekioja, norima jam pakenkti arba jį valdyti.
  • Išprovokuoti ar suerzinti gali net įprastos kasdienės gyvenimo situacijos.

 Kaip suprasti, kad pacientas gali pradėti smurtauti arba elgtis agresyviai?

Pacientas gali vis labiau:

  • sunerimti;
  • suirzti;
  • reikalauti daug dėmesio;
  • užgaulioti žodžiais;
  • rodyti fizinę jėgą.

Atsiradus šiems požymiams, pacientas netrukus gali pradėti smurtauti arba elgtis agresyviai. 

 Kaip elgtis tokioje situacijoje?

Jei pacientas smurtauja ar elgiasi agresyviai:

  • Pirmiausiai įsitikinkite, ar vaistai vartojami pagal nurodymus.
  • Imkitės priemonių, kad apsaugotumėte pacientą nuo bet kokios provokacijos.
  • Įsitikinkite, ar pašalinote iš aplinkos pavojingus daiktus, pvz., peilius, lazdas ir pan.
  • Susisiekite su psichiatru arba socialinės rūpybos vadybininku, kuris patars kaip elgtis.
  • Jei jie rekomendavo sušvirkšti vaistų, gali reikėti artimiausio bendrosios praktikos gydytojo pagalbos.
  • Jei būtina, paguldykite į ligoninę.

 Agresijos valdymas

  • Užtikrinkite, kad visi pasitrauktų į šalį, kol pacientas nurims.
  • Išlikite ramus ir pamėginkite valdyti situaciją.
  • Nesiginčykite ir nesibarkite su juo.
  • Jei reikia, pamėginkite pasikviesti kaimynus, kad jie suvaldytų arba jėga įveiktų pacientą.
  • Pamėginkite sugirdyti skystų vaistų su nedideliu kiekiu skysčių.
  • Jei negelbsti nei viena priemonė, pasikvieskite bendrosios praktikos gydytoją, kad jis paskirtų švirkščiamų vaistų. Jei reikia guldyti į ligoninę, tuojau pat susisiekite su psichiatru.

 Klaidžiojimas

Kartais pacientas gali nuklysti toli nuo namų, prieš tai nepranešęs savo slaugytojui. Gali nebūti jokių žinių, kur jis nuklydo.

Priežastys
Elgesys tokioje situacijoje
Atsargumo priemonės

 Kodėl pacientai nuklysta?

  • Jis gali vykdyti balsų, kuriuos girdi, nurodymus.
  • Pacientui gali atrodyti, kad jam grasina arba jį persekioja, todėl jis norės pabėgti.
  • Gali nebūti jokios aiškios priežasties.
  • Galbūt liga recidyvavo.
  • Jis gali būti sumišęs.
  • Jis gali norėti pabėgti iš stresinės situacijos.

 Kaip elgtis tokioje situacijoje?

  • Jei pacientas buvo nuklydęs anksčiau, turite būti pasirengęs, kad tai gali pasikartoti.
  • Jei jis dingo, paskambinkite ten, kur jis dažnai lankosi, pvz., į giminių ar draugų namus
  • Užtikrinkite, kad jį nuolat kažkas stebėtų.
  • Jei reikia išrašyti vaistų, kreipkitės į gydytoją.
  • Jei paciento nerandate, galite kreiptis į policiją.

 Kaip išvengti klaidžiojimo ateityje?

  • Nuolatos stebėkite pacientą.
  • Praneškite pacientą pažįstančioms giminėms ir draugams apie jo polinkį klaidžioti.
  • Užtikrinkite, kad pacientas su savimi turėtų asmens dokumentą.
  • Paprašykite jų pranešti šeimai, jei jis ateitų pas juos. 

Netikėta slaugytojo liga arba pirmalaikė mirtis

Pagrindinio slaugytojo liga
Pagrindinio slaugytojo mirtis

 Tokia netikėtai susiklosčiusi situacija gali sukelti didelį stresą pacientui, dėl kurio gali  recidyvuoti liga arba pasireikšti agresijos ir įtūžio protrūkiai, arba kankinti depresija ir sielvartas, arba jis gali atsisakyti kasdienės veiklos, arba gali sumažėti jo socialinis aktyvumas pan. Kartais pacientas gali nerodyti jokios reakcijos dėl emocinio blausumo. 

 Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis kiti slaugytojai?

Jei netikėtai susirgo pagrindinis paciento slaugytojas:

  • naujas slaugytojas kartu su pacientu gali nueiti pas gydantį gydytoją bei nuraminti pacientą. Pavaduojantis slaugytojas ir kiti šeimos nariai turi būti pakantūs pacientui;
  • apie problemą praneškite jį gydančiai įstaigai (ypač paciento psichiatrui ir socialinės rūpybos vadybininkui). Gali reikėti pakeisti vaistus arba trumpam paguldyti į bendrojo pobūdžio arba psichiatrinę ligoninę;
  • jei neįmanoma paciento paguldyti į ligoninę, būtina pasirūpinti, kad kuris nors šeimos narys prižiūrėtų, kaip pacientas vartoja vaistus;
  • jei paciento būklė stabili, juo pamažu gali pradėti rūpintis kitas pagrindinis slaugytojas;
  • jei pacientas paguldomas į bendrojo pobūdžio arba psichiatrinę ligoninę, būtina kartkartėmis jį lankyti ir pranešti apie jo slaugytojo sveikatos būklę.

 Jei miršta slaugytojas:

  • reikėtų suprasti, kad pacientas sielvartauja ir būtinai jį palaikyti emociškai;
  • reikėtų pranešti psichiatrui ir socialinės rūpybos vadybininkui;
  • būtina pasirūpinti, kad kas nors reguliariai prižiūrėtų, kaip pacientas vartoja vaistus;
  • būtina aptarti ilgalaikius šeimos įsipareigojimus ryšium su pacientu. Teisinių formalumų, pvz., pašalpos perdavimas, nuosavybės įgaliojamojo akto pakeitimai ir pan., galima imtis padedant socialinės rūpybos vadybininkui;
  • būtina lankytis pas gydytoją;
  • jei susidaro krizinė situacija, reikia elgtis sumaniai ir nepasiduoti panikai. Būtina atlikti toliau nurodytus veiksmus:
  • praneškite paciento gydytojui; 
  •  jei neįmanoma susisiekti su paciento gydytoju ar konsultantu, kreipkitės į bendrosios praktikos gydytoją;
  • paguldykite pacientą į bendrojo pobūdžio arba psichiatrinę ligoninę.

 Kritinės sveikatos būklės

Psichikos liga sergantys pacientai taip pat gali turėti ir kitų sveikatos problemų. Dėl kritinių susirgimų, pvz., apendicito, gali prireikti guldyti pacientą į ligoninę ar net operuoti. Jei susidarė tokia kritinė sveikatos būklė, slaugytojas privalo:

  • pranešti specialistams apie paciento psichikos ligą ir vartojamus vaistus;
  • pranešti psichiatrui ir sužinoti jo nuomonę dėl vaistų dozės pakeitimo;
  • užtikrinti, kad jokiam laikui nebūtų nutrauktas psichotropinių vaistų vartojimas ir koreguoti dozavimą taip, kad būtų patogu tęsti gydymą ir abu specialistai galėtų suteikti atitinkamą pagalbą

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: