Autizmo bendri bruožai |
|
Autizmo priežastys |
Kas sukelia autizmą?
Autizmo priežastis yra nežinoma. Mokslininkai mano, kad autizmas yra neurologinis sutrikimas, veikiantis smegenų funkcionavimą. Autizmu sergančių ir nesergančių žmonių smegenų nuotraukos atskleidžia smegenų struktūros ir formos skirtumus. Kai kurie žmonės taip pat yra genetiškai labiau linkę į autizmą. Nėra neįprasta vienoje šeimoje matyti daugiau nei vieną autizmu sergantį vaiką. Dauguma autistinio spektro sutrikimais sergančių vaikų taip pat turi problemų, susijusių su jų imunine ir biochemine sistemomis. Šie vaikai dažnai gana blogai reaguoja arba yra netolerantiški tam tikroms maisto rūšims, skalbimo milteliams ir t.t.Tyrinėtojai taip pat yra tos nuomonės, kad yra kitų galimų priežasčių, į kurias įeina paveldimumas ir genetika, taip pat ligos (kaip trapiosios X chromosomos sindromas) arba nėštumo metu mamos kenksmingų medžiagų vartojimas bei kiti aplinkos veiksniai. Per pastaruosius keletą metų, žiniasklaida dažnai pranešinėjo apie galimą ryšį tarp vaikų skiepijimo ir autizmo. Tačiau nėra jokio įtikinamo įrodymo, galinčio pagrįsti šį tvirtinimą. Teorijos, susijusios su autizmo priežastimi Ryšiai su smegenų vystymosi anomalijomis Per pastaruosius du dešimtmečius dauguma smegenų tyrimų, naudojant vaizdinius tyrimo metodus ir autizmu sergančių asmenų autopsiją, atskleidė daugybę smegenų vystymosi anomalijų. Tačiau nė viena iš stebėtų anomalijų nėra susijusi au autizmu. Įrodymai, susiję su genetine priežastimi Iki 1970 m., tyrinėtojai buvo įsitikinę, kad autizmas buvo šalto, prasto auklėjimo rezultatas (taip pat žinoma, kaip ,,šaltos motinos teorija“). Tačiau tyrimais šios nuomonės buvo diskredituotos, kadangi jie parodė didesnį autizmo paplitimo laipsnį tarp identiškų dvynių, brolių ir seserų bei pateikė svarių įrodymų apie genetikos indėlį į autizmą. Tačiau, nepaisant išsamaus tyrimo, genetinė autizmo priežastis dar nesuprantama. Aplinkos veiksnių įtakaManoma, kad aplinkos rizikos veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį autizmui. XX a. 8-ame dešimtmetyje pastebėtas ryšys tarp įgimtos raudonukės ir autizmo. Tai nustatytas ryšys tarp priešgimdyminio talidomido poveikio ir autizmo. Kitų nėštumo metu vartotų vaistų ar cheminio poveikio nėštumui epidemiologiniai tyrimai nepateikė jokių ryšio su autizmu įtikinamų įrodymų.Vaikų skiepijimas Neseniai, galimas vaikų skiepijimo vaidmuo autizmui buvo karštų ginčų tema, ir dauguma tėvų neleido savo vaikų skiepyti triguba MMR (angl. measles, mumps, rubella – tymų, kiaulytės, raudonukės) vakcina. Tai labai būdinga Jungtinei Karalystei. 1998 metais, grupė tyrinėtojų vienoje didžiausių Londono ligoninių paskelbė vieno tyrimo rezultatus, susijusius su dirgliosios žarnos sindromu tarp nedaugelio autizmu sergančių vaikų. Pagal tyrimą, dauguma vaikų tėvų pranešdavo apie autizmo simptomų išryškėjimą iškart po trigubo MMR vakcinavimo. Tyrinėtojai teigė, kad MMR vakcinos skyrimas vaikams buvo susijęs su padidėjusia autizmo rizika. Tuo metu, kiti tyrinėtojai pažymėjo plačiai paplitusį gyvsidabrio turinčios apsauginės priemonės naudojimą vaikų vakcinose, kuris prisideda prie autizmo vystymosi. Žiniasklaida taip pat pranešė apie paplitusią vakcinuotų vaikų vystymosi regresiją. Šie vaikai normaliai vystėsi iki 2-3 metų amžiaus, kol staiga jiems pasireiškėregresijos požymiai (gebėjimo kalbėti, draugiškai bendrauti, reaguoti į prisirišimą praradimas, neįprastas arba, sunkiais atvejais, agresyvus elgesys). Nors dauguma tėvų yra įsitikinę, kad yra ryšys tarp autizmo ir MMR vakcinos, jokių įtikinamų įrodymų apie ryšį tarp MMR ir autizmą nerasta. 2000 ir 2001 metais, trijuose ekspertų apžvalgose vieningai prieita išvada, kad tvirtinimų metu turėti duomenys neparėmė šių ryšių. Plataus masto tyrimas 2002 metais taip pat nepatvirtino jokių ryšių. Kalbant apie timerosalio arba gyvsidabrio turinčios apsauginės medžiagos, naudojamos vaikų vakcinose, poveikį ekspertų komisijos taip pat priėjo panašių išvadų, nors duomenų yra mažiau. Ryšiai su kitais medicininiais sutrikimais Pastebima, kad autizmu dažniau serga asmenys, kuriems pasireiškia tam tikri genetiniai, chromosominiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Tačiau konkreti medicininė priežastis nustatoma tik nedaugeliui autizmu sergančių vaikų.Pasiskaitykite daugiau apie autizmo simptomus |
Autizmo simptomai |
Autizmui būdingas rimtas ir ilgalaikis pablogėjimas trijose vystymosi srityse:
Socialinio bendravimo įgūdžiai Diagnozuodami autizmą , specialistai ieškos daugybės simptomų kiekvienoje iš šių sričių. Simptomai šiose vystymosi srityse gali žymiai skirtis ir kisti pagal vaiko amžių. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders ; DSM) – tai Amerikos psichiatrijos asociacijos sukurtas ir išleistas psichikos sutrikimų klasifikavimo standartas, naudojamas autizmui klasifikuoti. Kaip apibrėžiama DSM kriterijuose, autizmo požymiai išryškėja iki 3 metų amžiaus. Funkcinių sutrikimų pasitaiko bent vienoje iš trijų sričių: socialinis bendravimas, kalba ir vaizdingas žaidimas. Vėlyvosios kūdikystės metu, tėvai arba globėjai dažnai ima pastebėti vaiko abejingumo ar net antipatijos požymių, kai vaikui rodomas prieraišumas arba jis apkabinamas. Jie taip pat dažnai pastebi kitus simptomus, kaip akių kontakto trūkumas, jokios veido mimikos ar draugiškų šypsenų, ir pastebi, kad jų vaikas nereaguoja į jų balsą ar jų brolių ir seserų balsus. Pirmieji aiškūs anomalijos požymiai išryškėja, kai sutrinka arba labai vėluoja vaiko kalbos raida. Pirmų mėnesių kūdikiams ir pradedantiems vaikščioti kūdikiams augant, pastebima, kad kalba nesivysto. Jie nesako žodžių ir neformuluoja sakinių. Dažnai vaikai atrodo abejingi, užsidarę savyje ir atsiskyrę. Jiems būdingas pomėgis būti vieniems ir monotoniškasbei save-stimuliuojantis elgesys, kaip supimąsis arba galvos trankymas. Iki dviejų ar trijų metų amžiaus, tampa akivaizdu, kad kažkas yra labai negerai. Laikui bėgant, autizmo simptomams ryškėjant, vaikas neišvysto normalių žodinių ir bendravimo įgūdžių. Socialinis bendravimas Ankstyvas autizmo požymis yra socialinio bendravimo sutrikimas, kuris išlieka ir pilnametystėje. Autizmu sergantys vaikai gali būti prieraišūs, bet tik jiems patiems suprantamu būdu, be džiaugsmo ir reakcijų, kurių galima sulaukti iš normaliai besivystančių tokio paties amžiaus vaikų. Autizmu sergantiems vaikams trūksta gebėjimų įsipareigoti kitiems, todėl jie labiau mėgsta užsiimti veikla, būdami vieni su savimi. Švelnesnėmis autizmo formomis sergantys vaikai yra draugiškesni, bet tokiam bendravimui trūksta šilumos ir jautrumo kitų jausmams ir poreikiams. Sunkiais atvejais, vaikas gali būti visiškai užsidaręs arba jų ribotas bendravimas gali atrodyti kaip mechaninis.Socialinių įgūdžių nebuvimas arba trūkumas gali keistis laikui bėgant pagal vaiko vystymosi lygį, kaip matyti žemiau:
Kūdikystė
Ankstyvoji vaikystė
Vėlyvoji vaikystė
Bendravimas Vaiko kalbos raidos sutrikimas dažnai yra pirmas požymis, kuris verčia tėvus ieškoti medicininės pagalbos. Bendravimo trūkumai veikia žodinius ir nežodinius įgūdžius. Kalbos sutrikimas gali svyruoti nuo bendro žodinės kalbos trūkumo iki visiškai individualaus kalbos stilių naudojimo. Net jeigu vaikas sugeba gramatiškai teisingai kalbėti, jis gali nemokėti palaikyti prasmingo pokalbio. Bendraudamas vaikas dažnai nesiliauja kalbėjęs su kitais apie mėgiamą temą, net jeigu kiti stengiasi dalyvauti pokalbyje arba jį nutraukti.Kalbos supratimas dažnai yra uždelstas ir dauguma sunkiu autizmu sergančių vaikų negali suvokti paprasto klausimo. Autizmu sergantys vaikai taip pat nesupranta ir neįvaldo socialinio kalbos naudojimo. Jie nesugeba pokalbiui pritaikyti gestų, suprasti humoro ar pokalbio esmės. Kaip ir socialiniai įgūdžiai, kalbos ir bendravimo trūkumai skirtingai pasireiškia skirtingais vaikystės etapais: |
Kūdikystė
Ankstyvoji vaikystė
Vėlyvoji vaikystė
Elgesys, interesai ir veikla Nustatyta, kad dauguma autizmu sergančių vaikų laikosi labai konkretaus režimo ir gali labai nusiminti, jeigu šis režimas yra pertraukiamas arba pakeičiamas. Jie linkę turėti ribotų interesų ir yra dažnai labai užsiėmę vienu konkrečiu interesu arba veikla. Šio elgesio pavyzdys yra kartojamasis tikslaus žaislų skaičiaus išrikiavimas būtent taip pat, nei žaidimas su jais. Kitas pavyzdys – tai datų ir telefono numerių įsiminimas, kuriuos jie sau paliovos kartoja.Gana dažnai, vaikas susižavės konkrečiu objektu, žaislu, įrankiu ar net kūno dalimis. Kai kurie vaikai turės mėgiamą lazdelę, audinio gabalėlį, puodelį, žaislą… , kuriuos jie visur nešiosis su savimi. Bandydami visa tai iš jo atimti, jį nuvilsite ir kai kuriais atvejais jį labai sujaudinsite arba jis taps agresyvus. Autizmu sergantys vaikai taip pat dažnai ima kartojamai ir be tikslo judinti rankas, kūną ar galvą. Tokių judesių pavyzdžiai yra šie: pliaukštelėjimas rankomis, galvos trankymas, supimasis ir lingavimas. Taip pat dažnai pastebima nenormali kūno laikysena, kaip vaikščiojimas kojų pirštų galais ir kitokia keista kūno laikysena.Dauguma autizmu sergančių vaikų taip pat linkę nuolat liesti skirtingas kūno vietas, pvz., jie gali suimti rankomis savo galvą arba abejomis rankomis pliaukštelėti sau per galvą. Rimtais atvejais, vaikai gali save net po keletą kartų žaloti, todėl jiems gali prireikti dėvėti apsauginius drabužius. Kai kuriems vaikams taip pat bus būdingas ypač agresyvus elgesys ir savęs bei kitų žalojimas.Pasiskaitykite daugiau apie autizmo diagnozavimą |
Autizmo diagnozavimas |
Pirmieji žingsniai
Nepaisant to, kad autizmas visiškai neišgydomas, sutrikimo simptomus galima gydyti ir valdyti. Norint užtikrintitinkamą vaiko gydymą, būtina atitinkama diagnozė. Nedelskite ir susisiekite su savo gydytoju arba sveikatos priežiūros specialistu, jeigu jaudinatės dėl savo vaiko elgesio ir manote, kad jį vargina autizmo simptomai. Autizmu sergančių vaikų, kuriems diagnozė nustatoma anksti, būklė gerėja sparčiau, oraidos, elgesio ir veiklos įgūdžių vystymasis teikia vilčių. Tai yra dėl to, kad anksti nustačius diagnozę jie gali gauti daugiau naudos iš specialiai išvystytų programų.Kadangi autizmu sergantis vaikas ar paauglys išties turės specialių poreikių ir reikalaus specialios priežiūros, svarbu suprasti, kad šeimai ir draugams taip pat reikia paramos ir informacijos. Sutrikimo pagrindinių simptomų ir diagnozės supratimas yra pirmas žingsnis pripažįstant ir gydant sutrikimą, sprendžiant autizmu sergančio vaiko problemas ir gerinant šeimos gyvenimą. Autizmo simptomų atpažinimas Diagnozuodami autizmą, sveikatos specialistai pasikliauja Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-IV-TR). Šis Amerikos psichiatrijos asociacijos išplėtotas ir išleistas diagnozės kriterijų standartas naudojamas daugelyje šalių, klasifikuojant ir nustatant dažniausių psichikos sutrikimų diagnozę. Pagal DSM-IV, autizmas yra vienas iš trijų glaudžiai susijusių vystymosi sutrikimų, kurių simptomų sunkumas skiriasi. Todėl šie sutrikimai taip pat dažnai vadinami autistinio spektro sutrikimais. Patvirtinus autizmo diagnozę, pasikliaunama atskirų simptomų, kuriuos patiria vaikas iki trijų metų amžiaus, stebėjimu. Į tai įeina:
Amerikos psichiatrijos asociacijos autizmo diagnozės kriterijai Pagal DSM-IV-TR, autizmu sergantis vaikas iki trijų metų amžiaus rodys uždelstą arba nenormalų funkcionavimą vienoje arba daugiau žemiau nurodytų sričių: Socialinis bendravimas Norint diagnozuoti autizmą, vaikas turi atitikti bent 6 kriterijus iš šių sąrašų.
Prastas bendravimas (bent 1):
Kartojamoji, ribota ir stereotipinė veikla, elgesys ir interesai (bent 1):
Patikrinimas Pirmąją diagnozės dalį paprastai sudaro patikrinimas. Kalbėdamiesi apie savo vaiką su gydytoju, išsakykite savo pastebėjimus ir rūpesčius dėl vaiko raidos – jie yra būtini, norint padėti patikrinti Jūsų vaiką. Šeimos filmuotų vaizdų ir nuotraukų peržiūra gali padėti Jums prisiminti, kada pirmą kartą pastebėjote konkretų elgesį ir kada Jūsų vaikas pasiekė konkretų raidos etapą.Norint padėti nustatyti diagnozę, sukurta daugybė patikrinimo priemonių, padedančių surinkti informaciją apie vaiko socialinę ir komunikacinę raidą medicininiu požiūriu. Į jas įeina:
Kai kuriuose patikrinimuose pasikliaujama tėvų atsakymais į klausimyną, o kituose pasikliaujama tėvų pranešimais ir stebėjimais. Rodymas į daiktus ir įsivaizduojamas žaidimas yra pagrindinės priemonės, padedančios atskirti iki 2 metų amžiaus autizmu sergantį vaiką iš kitų grupių. Svarbu turėti omenyje, kad vien patikrinimo priemonėmis nenustatoma diagnozė. Bet jos rodo, kad vaikas galėtų sirgti autistinio spektro sutrikimu ir kad reikalingas papildomas tyrimas. Aukščiau nurodyti patikrinimo metodai negali nustatyti, kad vaikai serga lengvu autistinio spektro sutrikimu, pvz.,gerai adaptuotu autizmu arba Aspergerio sindromu. Todėl išrasta daugybė patikrinimo priemonių, patikrinančių, ar vaikas neserga Aspergerio sindromuą ir geriau adaptuotu autizmu arba lengvesnėmis autizmo formomis. Šios priemonės daugiausiai dėmesio skiria vaikų, kurių kalbos raida ženkliai nevėluoja, socialiniams elgesio sutrikimams. Į jas įeina:
Išsamus diagnostinis įvertinimas Antrajame diagnozės etape dalyvauja daugiadisciplinė komanda. Į komandą gali įeiti psichologas, neurologas, psichiatras, logopedas ar kiti specialistai. Kadangi autizmo spektro sutrikimai yra kompleksiniai sutrikimai ir gali apimti kitas neurologines ar genetines problemas, išsamus įvertinimas turėtų apimti neurologinius ir genetinius tyrimus bei nuodugnų kognityvinį ir kalbos tyrimą. Dažnai naudojami konkrečiai autizmo diagnozavimui išplėtoti testai. Į juos įeina:
Kai Jums pasakoma, kad vaikas serga autizmu Tėvai kreipiasi į savo gydytoją ar kitus sveikatos priežiūros specialistus, kadangi jie žino, kad kažkas ,,yra negerai“ su jų vaiku. Tačiau Jūs tampate priblokštas, kai Jums pasakoma, kad Jūsų vaikas serga autizmu. Tai išgirdus, labai sunku susikaupti ir užduoti tinkamus klausimus. Bet tinkamų klausimų uždavimas ir užtikrinimas, kad Jūs gerai suprantate Jums suteiktą informaciją, yra svarbūs, padedant Jums išspręsti problemas ir imtis kitų žingsnių, rūpinantis savo vaiku ir gyvenant šeimyninį gyvenimą. Nepamirškite paklausti Jūsų teritorijoje dirbančių specialistų vardų, pavardžių ir paramos organizacijų pavadinimų. Jie gali padėti Jums, jeigu turite neišsprendžiamų papildomų klausimų arba problemų su vaiku. Paramos grupė ypač galės informuoti Jus apie vietoje gaunamas paslaugas, vietines organizacijas ir finansinę pagalbą teikiančias įstaigas, kurios gali padėti Jums prižiūrėti savo vaiką, taip pat leidžia atsikvėpti Jums, Jūsų vaiko broliams ir/arba seserims. Niekada nebijokite klausti! Įsitikinkite, ar Jūs gavote visą reikiamą informaciją ir ar Jūs žinote, kur galite gauti papildomos informacijos ir pagalbos. Autizmu sergančio vaiko prižiūrėjimas nėra lengva užduotis. Žinojimas, į ką kreiptis, padės ne tik Jūsų vaikui, bet ir Jums ir likusiems šeimos nariams. Pasiskaitykite daugiau apie autizmo gydymą |