Autizmas

Autizmo bendri bruožai

 

Ar žinote, kad yra vaistų, gydančių tam tikrus autizmo simptomus?
Autizmui būdinga prasta socialinė integracija ir prastas vaiko kalbos išsivystymas. Dauguma autizmu sergančių vaikų laikosi labai specifinio režimo ir kremtasi, jei šis režimas nutraukiamas arba pakeičiamas. Jie dažnai turi ribotų interesų arba tik vieną konkretų interesą ar veiklą. Sutrikimo simptomų sunkumas ir tipai yra labai įvairūs. Svarbu, kad gydytojas nustatytų tinkamą diagnozę ir anksti pradėtų gydymą. Autizmu sergantis vaikas geriausiai gydomas, taikant kartu elgesio terapiją ir gydymą vaistais.

 

 

Autizmo priežastys
Kas sukelia autizmą?

Autizmo priežastis yra nežinoma. Mokslininkai mano, kad autizmas yra neurologinis sutrikimas, veikiantis smegenų funkcionavimą. Autizmu sergančių ir nesergančių žmonių smegenų nuotraukos atskleidžia smegenų struktūros ir formos skirtumus. Kai kurie žmonės taip pat yra genetiškai labiau linkę į autizmą. Nėra neįprasta vienoje šeimoje matyti daugiau nei vieną autizmu sergantį vaiką. Dauguma autistinio spektro sutrikimais sergančių vaikų taip pat turi problemų, susijusių su jų imunine ir biochemine sistemomis. Šie vaikai dažnai gana blogai reaguoja arba yra netolerantiški tam tikroms maisto rūšims, skalbimo milteliams ir t.t.Tyrinėtojai taip pat yra tos nuomonės, kad yra kitų galimų priežasčių, į kurias įeina paveldimumas ir genetika, taip pat ligos (kaip trapiosios X chromosomos sindromas) arba nėštumo metu mamos kenksmingų medžiagų vartojimas bei kiti aplinkos veiksniai. Per pastaruosius keletą metų, žiniasklaida dažnai pranešinėjo apie galimą ryšį tarp vaikų skiepijimo ir autizmo. Tačiau nėra jokio įtikinamo įrodymo, galinčio pagrįsti šį tvirtinimą.

Teorijos, susijusios su autizmo priežastimi

Ryšiai su smegenų vystymosi anomalijomis Per pastaruosius du dešimtmečius dauguma smegenų tyrimų, naudojant vaizdinius tyrimo metodus ir autizmu sergančių asmenų autopsiją, atskleidė daugybę smegenų vystymosi anomalijų. Tačiau nė viena iš stebėtų anomalijų nėra susijusi au autizmu. Įrodymai, susiję su genetine priežastimi Iki 1970 m., tyrinėtojai buvo įsitikinę, kad autizmas buvo šalto, prasto auklėjimo rezultatas (taip pat žinoma, kaip ,,šaltos motinos teorija“). Tačiau tyrimais šios nuomonės buvo diskredituotos, kadangi jie parodė didesnį autizmo paplitimo laipsnį tarp identiškų dvynių, brolių ir seserų bei pateikė svarių įrodymų apie genetikos indėlį į autizmą. Tačiau, nepaisant išsamaus tyrimo, genetinė autizmo priežastis dar nesuprantama. Aplinkos veiksnių įtakaManoma, kad aplinkos rizikos veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį autizmui. XX a. 8-ame dešimtmetyje pastebėtas ryšys tarp įgimtos raudonukės ir autizmo. Tai nustatytas ryšys tarp priešgimdyminio talidomido poveikio ir autizmo. Kitų nėštumo metu vartotų vaistų ar cheminio poveikio nėštumui epidemiologiniai tyrimai nepateikė jokių ryšio su autizmu įtikinamų įrodymų.Vaikų skiepijimas Neseniai, galimas vaikų skiepijimo vaidmuo autizmui buvo karštų ginčų tema, ir dauguma tėvų neleido savo vaikų skiepyti triguba MMR (angl. measles, mumps, rubella – tymų, kiaulytės, raudonukės) vakcina. Tai labai būdinga Jungtinei Karalystei. 1998 metais, grupė tyrinėtojų vienoje didžiausių Londono ligoninių paskelbė vieno tyrimo rezultatus, susijusius su dirgliosios žarnos sindromu tarp nedaugelio autizmu sergančių vaikų. Pagal tyrimą, dauguma vaikų tėvų pranešdavo apie autizmo simptomų išryškėjimą iškart po trigubo MMR vakcinavimo. Tyrinėtojai teigė, kad MMR vakcinos skyrimas vaikams buvo susijęs su padidėjusia autizmo rizika. Tuo metu, kiti tyrinėtojai pažymėjo plačiai paplitusį gyvsidabrio turinčios apsauginės priemonės naudojimą vaikų vakcinose, kuris prisideda prie autizmo vystymosi. Žiniasklaida taip pat pranešė apie paplitusią vakcinuotų vaikų vystymosi regresiją. Šie vaikai normaliai vystėsi iki 2-3 metų amžiaus, kol staiga jiems pasireiškėregresijos požymiai (gebėjimo kalbėti, draugiškai bendrauti, reaguoti į prisirišimą praradimas, neįprastas arba, sunkiais atvejais, agresyvus elgesys). Nors dauguma tėvų yra įsitikinę, kad yra ryšys tarp autizmo ir MMR vakcinos, jokių įtikinamų įrodymų apie ryšį tarp MMR ir autizmą nerasta. 2000 ir 2001 metais, trijuose ekspertų apžvalgose vieningai prieita išvada, kad tvirtinimų metu turėti duomenys neparėmė šių ryšių. Plataus masto tyrimas 2002 metais taip pat nepatvirtino jokių ryšių. Kalbant apie timerosalio arba gyvsidabrio turinčios apsauginės medžiagos, naudojamos vaikų vakcinose, poveikį ekspertų komisijos taip pat priėjo panašių išvadų, nors duomenų yra mažiau.

Ryšiai su kitais medicininiais sutrikimais

Pastebima, kad autizmu dažniau serga asmenys, kuriems pasireiškia tam tikri genetiniai, chromosominiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Tačiau konkreti medicininė priežastis nustatoma tik nedaugeliui autizmu sergančių vaikų.Pasiskaitykite daugiau apie autizmo simptomus

  

Autizmo simptomai
 
Autizmui būdingas rimtas ir ilgalaikis pablogėjimas trijose vystymosi srityse:

Socialinio bendravimo įgūdžiai
Žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžiai
Elgesio, interesų ir veiklos pavyzdžiai

Diagnozuodami autizmą , specialistai ieškos daugybės simptomų kiekvienoje iš šių sričių. Simptomai šiose vystymosi srityse gali žymiai skirtis ir kisti pagal vaiko amžių.
Autizmo atsiradimas

Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders ; DSM) – tai Amerikos psichiatrijos asociacijos sukurtas ir išleistas psichikos sutrikimų klasifikavimo standartas, naudojamas autizmui klasifikuoti. Kaip apibrėžiama DSM kriterijuose, autizmo požymiai išryškėja iki 3 metų amžiaus. Funkcinių sutrikimų pasitaiko bent vienoje iš trijų sričių: socialinis bendravimas, kalba ir vaizdingas žaidimas. Vėlyvosios kūdikystės metu, tėvai arba globėjai dažnai ima pastebėti vaiko abejingumo ar net antipatijos požymių, kai vaikui rodomas prieraišumas arba jis apkabinamas. Jie taip pat dažnai pastebi kitus simptomus, kaip akių kontakto trūkumas, jokios veido mimikos ar draugiškų šypsenų, ir pastebi, kad jų vaikas nereaguoja į jų balsą ar jų brolių ir seserų balsus. Pirmieji aiškūs anomalijos požymiai išryškėja, kai sutrinka arba labai vėluoja vaiko kalbos raida. Pirmų mėnesių kūdikiams ir pradedantiems vaikščioti kūdikiams augant, pastebima, kad kalba nesivysto. Jie nesako žodžių ir neformuluoja sakinių. Dažnai vaikai atrodo abejingi, užsidarę savyje ir atsiskyrę. Jiems būdingas pomėgis būti vieniems ir monotoniškasbei save-stimuliuojantis elgesys, kaip supimąsis arba galvos trankymas. Iki dviejų ar trijų metų amžiaus, tampa akivaizdu, kad kažkas yra labai negerai. Laikui bėgant, autizmo simptomams ryškėjant, vaikas neišvysto normalių žodinių ir bendravimo įgūdžių.

Socialinis bendravimas

Ankstyvas autizmo požymis yra socialinio bendravimo sutrikimas, kuris išlieka ir pilnametystėje. Autizmu sergantys vaikai gali būti prieraišūs, bet tik jiems patiems suprantamu būdu, be džiaugsmo ir reakcijų, kurių galima sulaukti iš normaliai besivystančių tokio paties amžiaus vaikų. Autizmu sergantiems vaikams trūksta gebėjimų įsipareigoti kitiems, todėl jie labiau mėgsta užsiimti veikla, būdami vieni su savimi. Švelnesnėmis autizmo formomis sergantys vaikai yra draugiškesni, bet tokiam bendravimui trūksta šilumos ir jautrumo kitų jausmams ir poreikiams. Sunkiais atvejais, vaikas gali būti visiškai užsidaręs arba jų ribotas bendravimas gali atrodyti kaip mechaninis.Socialinių įgūdžių nebuvimas arba trūkumas gali keistis laikui bėgant pagal vaiko vystymosi lygį, kaip matyti žemiau:

 

Kūdikystė

  • abejingumas arba antipatija prieraišumui arba fiziniam kontaktui, pvz., tėvų bei brolių ir seserų apkabinimui
  • akių kontakto, veido mimikos ir draugiškų šypsenų trūkumas
  • nereagavimas į tėvų balsą.

Ankstyvoji vaikystė

  • ribotas veiksmų imitavimas arba jo trūkumas (pvz., plojimas rankomis)
  • žaislų ar kitų įdomių daiktų nerodymas
  • minimalus kitų žmonių džiaugsmo ar nusivylimo supratimas ar sureagavimas
  • užsidarymas savo pasaulyje arba pirmenybės teikimas veiklai nuošalyje
  • nesugebėjimas pradėti paprastą žaidimą su kitais arba dalyvauti žaidimuose draugijoje
  • Keisti santykiai su suaugusiaisiais (pvz., per didelis prisirišimas arba ignoravimas).

Vėlyvoji vaikystė

  • Negalėjimas prisijungti žaisti su kitais vaikais arba netinkami bandymai bendrai žaidžiant (tai gali pasirodyti kaip agresyvus arba netinkamas elgesys)
  • Klasės normų suvokimo trūkumas (pvz., mokytojo kritikavimas, nenoras bendradarbiauti klasės veikloje, negalėjimas pripažinti arba vadovautis esamu kalbos, aprangos stiliumi ar interesais)
  • Lengvai užvaldo socialinės ar kitokios stimuliacijos
  • Negalėjimas normaliai bendrauti su suaugusiaisiais (per daug įsitempęs arba neturintis jokių ryšių).

Bendravimas

Vaiko kalbos raidos sutrikimas dažnai yra pirmas požymis, kuris verčia tėvus ieškoti medicininės pagalbos. Bendravimo trūkumai veikia žodinius ir nežodinius įgūdžius. Kalbos sutrikimas gali svyruoti nuo bendro žodinės kalbos trūkumo iki visiškai individualaus kalbos stilių naudojimo. Net jeigu vaikas sugeba gramatiškai teisingai kalbėti, jis gali nemokėti palaikyti prasmingo pokalbio. Bendraudamas vaikas dažnai nesiliauja kalbėjęs su kitais apie mėgiamą temą, net jeigu kiti stengiasi dalyvauti pokalbyje arba jį nutraukti.Kalbos supratimas dažnai yra uždelstas ir dauguma sunkiu autizmu sergančių vaikų negali suvokti paprasto klausimo. Autizmu sergantys vaikai taip pat nesupranta ir neįvaldo socialinio kalbos naudojimo. Jie nesugeba pokalbiui pritaikyti gestų, suprasti humoro ar pokalbio esmės. Kaip ir socialiniai įgūdžiai, kalbos ir bendravimo trūkumai skirtingai pasireiškia skirtingais vaikystės etapais: 

 

Kūdikystė

  • bandymų kažką ištarti, rodyti ar kitaip gestikuliuoti trūkumas iki 12 mėnesių amžiaus
  • negalėjimas ištarti atskirų žodžių iki 18 mėnesių amžiaus
  • nėra jokių dvižodžių spontaniškų išsireiškimų iki 24 mėnesių amžiaus
  • anksčiau įgyto žodyno praradimas (tai vadinama regresija).

Ankstyvoji vaikystė

  • blogesnė kalbos raida, ypač supratimas
  • neįprastas kalbos vartojimas
  • žodžių arba frazių kartojimas, vietoj normalios atliepiamosios kalbos vartojimo, taip pat žinomas kaip echolalija  
  • blogas reagavimas į vardą
  • reagavimo į žodines užuominas trūkumas; tėvai iš pradžių gali pagalvoti, kad vaikas turi klausos problemų arba yra kurčias
  • nežodinio bendravimo trūkumas (pvz., rodymo į ką nors trūkumas ir sekimo kryptimi sunkumas bei negalėjimas draugiškai šypsotis arba dalytis džiaugsmu ir reaguoti į kitų šypsenas).

Vėlyvoji vaikystė

  • nenormali kalbos raida, įskaitant nebylumą ir kalbos akcento, aukščio ir ritmo anomalijas perteikiant skirtingas žodžių reikšmes
  • pastovi echolalija
  • netinkamas įvardžių naudojimas (pvz., kai vyresni nei 3 metų vaikai į save kreipiasi ,,tu“, ,,jis“ arba ,,ji“)
  • neįprastas žodynas vaiko amžiui arba socialinei grupei
  • ribotas kalbos, bendravimo naudojimas arba polinkis laisvai ir be paliovos kalbėtis tik konkrečiomis temomis.

Elgesys, interesai ir veikla

Nustatyta, kad dauguma autizmu sergančių vaikų laikosi labai konkretaus režimo ir gali labai nusiminti, jeigu šis režimas yra pertraukiamas arba pakeičiamas. Jie linkę turėti ribotų interesų ir yra dažnai labai užsiėmę vienu konkrečiu interesu arba veikla. Šio elgesio pavyzdys yra kartojamasis tikslaus žaislų skaičiaus išrikiavimas būtent taip pat, nei žaidimas su jais. Kitas pavyzdys – tai datų ir telefono numerių įsiminimas, kuriuos jie sau paliovos kartoja.Gana dažnai, vaikas susižavės konkrečiu objektu, žaislu, įrankiu ar net kūno dalimis. Kai kurie vaikai turės mėgiamą lazdelę, audinio gabalėlį, puodelį, žaislą… , kuriuos jie visur nešiosis su savimi. Bandydami visa tai iš jo atimti, jį nuvilsite ir kai kuriais atvejais jį labai sujaudinsite arba jis taps agresyvus. Autizmu sergantys vaikai taip pat dažnai ima kartojamai ir be tikslo judinti rankas, kūną ar galvą. Tokių judesių pavyzdžiai yra šie: pliaukštelėjimas rankomis, galvos trankymas, supimasis ir lingavimas. Taip pat dažnai pastebima nenormali kūno laikysena, kaip vaikščiojimas kojų pirštų galais ir kitokia keista kūno laikysena.Dauguma autizmu sergančių vaikų taip pat linkę nuolat liesti skirtingas kūno vietas, pvz., jie gali suimti rankomis savo galvą arba abejomis rankomis pliaukštelėti sau per galvą. Rimtais atvejais, vaikai gali save net po keletą kartų žaloti, todėl jiems gali prireikti dėvėti apsauginius drabužius. Kai kuriems vaikams taip pat bus būdingas ypač agresyvus elgesys ir savęs bei kitų žalojimas.Pasiskaitykite daugiau apie autizmo diagnozavimą

  

Autizmo diagnozavimas
 
Pirmieji žingsniai

Nepaisant to, kad autizmas visiškai neišgydomas, sutrikimo simptomus galima gydyti ir valdyti. Norint užtikrintitinkamą vaiko gydymą, būtina atitinkama diagnozė. Nedelskite ir susisiekite su savo gydytoju arba sveikatos priežiūros specialistu, jeigu jaudinatės dėl savo vaiko elgesio ir manote, kad jį vargina autizmo simptomai. Autizmu sergančių vaikų, kuriems diagnozė nustatoma anksti, būklė gerėja sparčiau, oraidos, elgesio ir veiklos įgūdžių vystymasis teikia vilčių. Tai yra dėl to, kad anksti nustačius diagnozę jie gali gauti daugiau naudos iš specialiai išvystytų programų.Kadangi autizmu sergantis vaikas ar paauglys išties turės specialių poreikių ir reikalaus specialios priežiūros, svarbu suprasti, kad šeimai ir draugams taip pat reikia paramos ir informacijos. Sutrikimo pagrindinių simptomų ir diagnozės supratimas yra pirmas žingsnis pripažįstant ir gydant sutrikimą, sprendžiant autizmu sergančio vaiko problemas ir gerinant šeimos gyvenimą.

Autizmo simptomų atpažinimas

Diagnozuodami autizmą, sveikatos specialistai pasikliauja Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-IV-TR). Šis Amerikos psichiatrijos asociacijos išplėtotas ir išleistas diagnozės kriterijų standartas naudojamas daugelyje šalių, klasifikuojant ir nustatant dažniausių psichikos sutrikimų diagnozę. Pagal DSM-IV, autizmas yra vienas iš trijų glaudžiai susijusių vystymosi sutrikimų, kurių simptomų sunkumas skiriasi. Todėl šie sutrikimai taip pat dažnai vadinami autistinio spektro sutrikimais. Patvirtinus autizmo diagnozę, pasikliaunama atskirų simptomų, kuriuos patiria vaikas iki trijų metų amžiaus, stebėjimu. Į tai įeina:

  • uždelstas ir sutrikusi kalbos raida

    Pavyzdžiui, ribotas kalbos supratimas, kalbėjimo trūkumas, tikros žodžių reikšmės nesupratimas…

  • uždelsta ir sutrikusi socialinių įgūdžių raida

    Sutrikimas pasireikš skirtingai -vaikai atrodys užsidarę, jiems truks noro bendrauti su kitais arba jie nesugebės atsiliepti į kitų jausmus…

  • Nenormalus elgesys

    Autizmu sergantiems vaikams dažnai būdingas nenormalus elgesys: nuo kartojimo visko, ką kiti jam sako (vadinama echolalija) ir galvos trankymo iki susižalojimo bei agresijos prieš kitus, …

Amerikos psichiatrijos asociacijos autizmo diagnozės kriterijai Pagal DSM-IV-TR, autizmu sergantis vaikas iki trijų metų amžiaus rodys uždelstą arba nenormalų funkcionavimą vienoje arba daugiau žemiau nurodytų sričių:

Socialinis bendravimas
Socialiniame bendravime naudojama kalba
Vaizdingas arba simbolinis žaidimas

Norint diagnozuoti autizmą, vaikas turi atitikti  bent 6 kriterijus iš šių sąrašų.
Socialinio bendravimo sutrikimas (vaikui nustatomi bent du kriterijai):

  • socialinio bendravimo sunkumai. Pavyzdžiui, vaikui bus būdinga daug nežodinio elgesio, pvz., akių kontakto, veido išraiškos, kūno laikysenos ir gestų, sutrikimų
  • santykių su bendraamžiais trūkumas, atitinkantis vaiko išsivystymo lygį
  • nenoras su kitais dalintis pasiekimais, interesais ar malonumu
  • negalėjimas dalyvauti arba atsakyti į socialinį ar emocinį bendravimą.

Prastas bendravimas (bent 1):

  • vėlyva šnekamosios kalbos raida arba visiškas jos nesivystymas, kurio vaikas nesistengia kompensuoti gestais
  • neadekvatūs bandymai pradėti ir palaikyti pokalbį tarp kalbančiųjų vaikų
  • kartojamasis, stereotipinis ar labai individualus kalbos vartojimas
  • draugiško mėgdžiojamo žaidimo arba spontaniško, įsivaizduojamo žaidimo, atitinkančio vaiko raidos amžių, stoka.

Kartojamoji, ribota ir stereotipinė veikla, elgesys ir interesai (bent 1):

  • pernelyg didelis domėjimasis nenormaliais (pagal dėmesį ir intensyvumą), ribotais ir stereotipiniais interesais (kaip besisukantys daiktai)
  • tvirtas beprasmio ir betikslio režimo ar tradicijų laikymasis
  • tstereotipiniai, pasikartojantys motoriniai įpročiai, kaip pliaukštelėjimas rankomis
  • nuolatinis domėjimasis objektų dalimis.

Patikrinimas

Pirmąją diagnozės dalį paprastai sudaro patikrinimas. Kalbėdamiesi apie savo vaiką su gydytoju, išsakykite savo pastebėjimus ir rūpesčius dėl vaiko raidos – jie yra būtini, norint padėti patikrinti Jūsų vaiką. Šeimos filmuotų vaizdų ir nuotraukų peržiūra gali padėti Jums prisiminti, kada pirmą kartą pastebėjote konkretų elgesį ir kada Jūsų vaikas pasiekė konkretų raidos etapą.Norint padėti nustatyti diagnozę, sukurta daugybė patikrinimo priemonių, padedančių surinkti informaciją apie vaiko socialinę ir komunikacinę raidą medicininiu požiūriu. Į jas įeina:

  • Autizmu sergančių pradedančių vaikščioti kūdikių kontrolinis sąrašas (angl. Checklist of Autism in Toddlers (CHAT))
  • Pakeistas autizmų sergančių pradedančių vaikščioti kūdikių kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist of Autism in Toddlers (M-CHAT))
  • Autismu sergančių dviejų metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds (STAT))
  • Socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire (SCQ)) iki 4 metų ir vyresnio amžiaus vaikams.

Kai kuriuose patikrinimuose pasikliaujama tėvų atsakymais į klausimyną, o kituose pasikliaujama tėvų pranešimais ir stebėjimais. Rodymas į daiktus ir įsivaizduojamas žaidimas yra pagrindinės priemonės, padedančios atskirti iki 2 metų amžiaus autizmu sergantį vaiką iš kitų grupių. Svarbu turėti omenyje, kad vien patikrinimo priemonėmis nenustatoma diagnozė. Bet jos rodo, kad vaikas galėtų sirgti autistinio spektro sutrikimu ir kad reikalingas papildomas tyrimas. Aukščiau nurodyti patikrinimo metodai negali nustatyti, kad vaikai serga lengvu autistinio spektro sutrikimu, pvz.,gerai adaptuotu autizmu arba Aspergerio sindromu. Todėl išrasta daugybė patikrinimo priemonių, patikrinančių, ar vaikas neserga  Aspergerio sindromuą ir geriau adaptuotu autizmu arba lengvesnėmis autizmo formomis. Šios priemonės daugiausiai dėmesio skiria vaikų, kurių kalbos raida ženkliai nevėluoja, socialiniams elgesio sutrikimams. Į jas įeina:

  • Autizmo spektro patikrinimo klausimynas (angl. The Autism Spectrum Screening Questionnaire (ASSQ))
  • Australietiška Aspergerio sindromo skalė (angl. The Australian Scale for Asperger’s Syndrome)
  • Aspergerio sindromo vaikystėje testas (angl. The Childhood Asperger Syndrome Test (CAST)).

Išsamus diagnostinis įvertinimas Antrajame diagnozės etape dalyvauja daugiadisciplinė komanda. Į komandą gali įeiti psichologas, neurologas, psichiatras, logopedas ar kiti specialistai. Kadangi autizmo spektro sutrikimai yra kompleksiniai sutrikimai ir gali apimti kitas neurologines ar genetines problemas, išsamus įvertinimas turėtų apimti neurologinius ir genetinius tyrimus bei nuodugnų kognityvinį ir kalbos tyrimą. Dažnai naudojami konkrečiai autizmo diagnozavimui išplėtoti testai. Į juos įeina:

  • Autizmo diagnostinis interviu – peržiūrėtas (angl. The Autism Diagnosis Interview-Revised (ADI-R))

    Tai struktūrizuotas interviu, kurį sudaro daugiau nei 100 elementų ir jame dalyvauja vienas iš tėvų arba globėjų. Jame koncentruojamasi į vaiko bendravimą, socialinį bendravimą, kartojamąjį elgesį ir simptomų trukmę.

  • Autizmo diagnostinio stebėjimo grafikas (angl. The Autism Diagnostic Observation Schedule (ADOS-G))

    Tai stebėjimo priemonė, naudojama tiriant socialinį-komunikacinį elgesį, kuris dažnai būna uždelstas arba juo nesivadovauja autizmu sergantys vaikai.

  • Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. The Childhood Autism Rating Scale (CARS))

    Ji naudojama apžiūrint vyresnius nei 2 metų amžiaus vaikus ir įvertinant vaiko kūno judesius, prisitaikymą prie pokyčių, reagavimas į klausymąsi, žodinis bendravimas ir santykiai su kitais. Skalė naudojama, lyginant vaiko elgesį su normalaus vaiko elgesiu.

  • Audiologinis klausos įvertinimas

    Nors kai kurie autizmu sergantys vaikai gali kažkiek prarasti klausą, daugumai autizmo spektro sutrikimu sergančių vaikų gali būti netinkamai diagnozuojamas klausos praradimas. Klausos praradimas taip pat pasireiškia dėl ausų infekcijos, kurios atveju, jis po kurio laiko gali išnykti.

  • Švino koncentracijos kraujyje tyrimas yra labai svarbus vaikams, kurie išlieka oralinėje-motorinėje stadijoje arba toliau išgyvena laikotarpį, kuomet jie ilgą laiką viską deda sau į burną. Autizmu sergantys vaikai gali turėti didesnį švino kiekį kraujyje.

Kai Jums pasakoma, kad vaikas serga autizmu

Tėvai kreipiasi į savo gydytoją ar kitus sveikatos priežiūros specialistus, kadangi jie žino, kad kažkas ,,yra negerai“ su jų vaiku. Tačiau Jūs tampate priblokštas, kai Jums pasakoma, kad Jūsų vaikas serga autizmu. Tai išgirdus, labai sunku susikaupti ir užduoti tinkamus klausimus. Bet tinkamų klausimų uždavimas ir užtikrinimas, kad Jūs gerai suprantate Jums suteiktą informaciją, yra svarbūs, padedant Jums išspręsti problemas ir imtis kitų žingsnių, rūpinantis savo vaiku ir gyvenant šeimyninį gyvenimą. Nepamirškite paklausti Jūsų teritorijoje dirbančių specialistų vardų, pavardžių ir paramos organizacijų pavadinimų. Jie gali padėti Jums, jeigu turite neišsprendžiamų papildomų klausimų arba problemų su vaiku. Paramos grupė ypač galės informuoti Jus apie vietoje gaunamas paslaugas, vietines organizacijas ir finansinę pagalbą teikiančias įstaigas, kurios gali padėti Jums prižiūrėti savo vaiką, taip pat leidžia atsikvėpti Jums, Jūsų vaiko broliams ir/arba seserims. Niekada nebijokite klausti! Įsitikinkite, ar Jūs gavote visą reikiamą informaciją ir ar Jūs žinote, kur galite gauti papildomos informacijos ir pagalbos. Autizmu sergančio vaiko prižiūrėjimas nėra lengva užduotis. Žinojimas, į ką kreiptis, padės ne tik Jūsų vaikui, bet ir Jums ir likusiems šeimos nariams. Pasiskaitykite daugiau apie autizmo gydymą

 

Autizmo gydymas
 
Nėra jokių visuotinių autizmo gydymo rekomendacijų, kaip ir nesama vieningo specialistų sutarimo dėl autizmo tipo ligų gydymo. Kadangi nuo autizmo vaistų nėra, gydymo esmė – pagerinti vaiko vystymąsi bei elgesį, kiekvienu atveju taikant individualius gydymo planus ir programas. Taikant tokį gydymą siekiama išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias vaiko vystymosi puses, o geriausių rezultatų galima pasiekti pradėjus gydymą kaip galima anksčiau. Kadangi nesama vieningo požiūrio į autizmu sergančių pacientų gydymą, gydymą paprastai sudaro vystymosi, ugdymo ir elgesio formavimo programos, kurias papildo vaistai individualiems kiekvieno vaiko ligos simptomams gydyti.Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko gydymą, bendrą gydymo programą tėvai ar globėjai turėtų sudaryti kartu su sveikatos priežiūros specialistais ir ugdymo bei elgesio formavimo specialistais. Aptarinėdami savo biologinio ar globojamo vaiko gydymą, smulkiai išsiaiškinkite programos eigą ir gaukite išsamius atsakymus į visus Jums rūpimus klausimus, kadangi vaiko gydymo programa nuolat ir smarkiai veiks Jūsų ir Jūsų šeimos gyvenimą. Svarbu įsitikinti, kad turite pakankamai informacijos, kad sugebėtumėte pasirūpinti vaiku. Lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad gydymo programa paliktų šiek tiek laisvo laiko sau ir sveikiesiems šeimos nariams.

 

Bendrieji gydymo tikslai

Nors autizmą bandoma gydyti įvairiai, visų gydymo metodų tikslas yra vienas – pagerinti bendrą vaiko gyvenimą ir integravimąsi. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiama keletas strategijų: Bendravimo, socialinių, prisitaikymo, elgsenos ir akademinių įgūdžių tobulinimas

Problematiškos ir monotoniškos elgsenos taisymas

Pagalba šeimai kovojant su stresu, kurį kelia gyvenimas su autizmu sergančiu vaiku

Nemedikamentinis gydymas

Autizmo keliamos vystymosi, ugdymo ir elgsenos problemos reikalauja įvairių sričių specialistų dėmesio. Šie specialistai gydo sergančius vaikus nemedikamentiniu būdu, t.y., taiko specialiąsias ugdymo, kalbėsenos ir bendravimo terapijas bei elgesio terapiją. Veiksmingiausių gydymo programų bruožai: ankstyva pradžia, individualios vaiko elgesio ir vystymosi gerinimo programos, sistemingas mokymas pagal specializuotą metodinę medžiagą ir intensyvus ugdymas, į kurį įtraukiami tėvai ir giminaičiai.Kadangi autizmas vis dar nėra lengvai pripažįstama liga, daugelis tėvų ir globėjų patys kuria savitas gydymo programas. Bėgant metams kai kurios taip sukurtos programos imtos naudoti plačiau.Ugdymo programos Įvairiose Europos šalyse autizmu sergančių vaikų ugdymo programos labai skiriasi. Vis dėlto esama ir bendrų gerai žinomų programų, kurios gan sėkmingai pagerino sergančių autizmų vaikų gyvenimą. Deja, norint pateikti apibendrintas populiariausių programų ir strategijų rekomendacijas, vis dar trūksta išsamių tyrimų.Jei neapsisprendžiate, kurią ugdymo programą vaikui parinkti, Jūsų vietinė paramos grupė ar gydytojas turėtų suteikti informacijos apie specialistus, mokyklas ar slaugos įstaigas, esančias Jūsų vietovėje.

Elgsenos formavimas Elgsenos formavimas ir griežtų elgesio su autizmu sergančiu vaiku taisyklių laikymasis yra pagrindiniai gydymo principai. Taikant tokias programas pasitelkiama daugybė mokymo metodikų, skatinančių tinkamą ir keičiančių esminių problemų keliantį elgesį. Specialistai įsitikinę, kad norint palengvinti mokymąsi kalbėti, bendrauti ir socialinių bei elgesio įgūdžių mokymą, elgsenos formavimas būtinai turi būti derinamas su struktūrizuotu tų įgūdžių suteikimu. Veiksmingų elgsenos formavimo programų bruožai:

  • autizmu sergančių vaikų vedimas į įprastą vaiko priežiūros aplinką arba klasę, kad kiti vaikai pasitarnautų kaip elgsenos modeliai
  • visų su autizmu sergančiu vaiku kontaktuojančių asmenų mokymas, siekiant užtikrinti nuoseklų elgesio formavimo programos taikymą
  • išmoktų socialinių įgūdžių apibendrinimas įvairiose situacijose ir aplinkose.

Autizmo gydymo programa Nors esama daugelio nemedikamentinių vaikų autizmo gydymo programų, tik viena iš jų yra moksliškai ištirta, o žymus teigiamas jos poveikis pagrįstas dokumentais. Taikomosios elgesio analizės (TEA) srities, vadinamos ankstyvuoju elgsenos formavimu, patirtis – apie 50 metų. Los Andžele įsikūrusio Kalifornijos universiteto sudaryta „Lovaas namų programa” yra detaliai ištirta TEA sritis, kuriai būdingos šios pagrindinės savybės:

  • esminis jos tikslas – mokyti vaikus mokytis
  • į tvarkaraštį įtrauktos visos mokymosi sritys: kalbėjimo, žaidimo, akademinių, intelekto, savipagalbos ir socialinių įgūdžių formavimas
  • sistemingas elgesio metodikos mokymas suskaidytas į keletą smulkių palaipsniškų pakopų
  • vaikai mokomi individualiai
  • mokymas labai individualizuotas; mokytojai arba patys parengti profesiškai, arba jų darbą stebi specialistai.

Funkcinių ir bendravimo įgūdžių formavimas Kadangi autizmu sergantiems vaikams trūksta funkcinių ir bendravimo įgūdžių, į bendrą gydymo programą būtina įtraukti kalbos, veiklos ir fizinę terapiją. Dvi pastarosios terapijos skirtos judesių koordinacijos ir motorikos sutrikimams gydyti, o kalbos terapija padeda formuoti vaiko bendravimo įgūdžius.Šeimyninė terapija ir gydymasTėvai ir kiti šeimos nariai yra būtina sėkmingo gydymo proceso dalis. Tėvų, globėjų ir artimų giminaičių įtraukimas į gydymą yra visos šeimos sėkmės pamatas. Šio gydymo tipo privalumai:

  • šeimos švietimas suteikia jiems galimybę kovoti už vaiko ar artimo giminaičio sveikatą
  • tėvams atsiranda daugiau galimybių gydyti autizmu sergantį vaiką namuose
  • tėvų ir kitų šeimos narių švietimas gerina gydymo programos reikalavimų laikymąsi
  • sumažėja įtampa namuose.

Psichoterapija Autizmu sergantys vaikai priklauso didelės rizikos susirgti psichikos ligomis ar turėti su autizmu susijusių psichologinių problemų grupei. Specialistai tai vadina lydinčiais sutrikimais. Dažniausiai autizmu sergantiems vaikams pasitaikantys lydintys sutrikimai yra: nuotaikų kaita, nerimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sindromas. Taip pat pasitaiko miego sutrikimų, agresyvumo ar savęs žalojimo atvejų. Sunkiais agresijos ar savęs žalojimo atvejais vaikui gali prireikti slaugos atitinkamoje įstaigoje ir apsauginių drabužių.Minėti sutrikimai paprastai gydomi psichoterapijos būdu, tačiau su jų simptomais kovojama ir vaistais. Šio tipo gydymo programas skiria ir prižiūri sveikatos priežiūros specialistai, kadangi psichologinės problemos ir ligos sukelia papildomų rūpesčių segantiems vaikams ir jų šeimoms. Svarbu, kad tėvai ir globėjai dalyvautų priimant sprendimus dėl gydymo bei gautų atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus.

Medicininis arba medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas nukreiptas į specialiuosius autizmo simptomus. Skirdami vaistus gydytojai siekia:

  • kaip įmanoma labiau sumažinti pagrindinius autizmo tipo ligų simptomus
  • apsaugoti nuo žalingo elgesio, pvz., agresijos ar savęs žalojimo

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: